Mąstymo klaidos. Aš privalau?

Kartais jaučiamės tarsi patekę į savo pareigų ir prievolių spąstus. Vis stengiamės įgyvendinti savo tariamas prievoles, nesijaučiame laisvi pasirinkti, nusiviliame savimi ir prarandame gyvenimo džiaugsmą. Tačiau ar tikrai mus supa tiek daug prievolių, kaip mes manome? Ar tikrai privalau viską daryti? O gal galime pasirinkti? Apie vieną dažniausių mąstymo klaidų – “privalymą” – kalba psichologas Julius Tilvikas.

Kai “privalau” tampa “renkuosi”

Iš tiesų, apie “privalau”, “reikia”, “turiu” jau esame kalbėję ankstesnėje laidoje. Tačiau kadangi tai yra ciklas apie tris didžiausias mąstymo klaidas, kurias darome dažniausiai, manau, jog reiktų – “reiktų” – pakalbėti ir apie situacijas, kada galvojame, jog būtinai turime kažką padaryti. Apie tai, kad privalome, įsipareigojame ir to įsipareigojimo pakeisti jau nebegalime. Iš tiesų, mes nieko niekam neprivalome. Aš, susitaręs, kad filmuosime šį video ir prieš tai pažadėjęs, kad jis bus, galiu paimti, išeiti ir nesifilmuoti, neprivalau to daryti – viso gero! Vis dėlto aš noriu ir renkuosi tai daryti, nes jei to nepadarysiu, jūs greičiausiai manimi nusivilsite, nebežiūrėsite mano video. Galbūt netgi nusivilsite visu kanalu ir štai, kokį chaosą sukelsiu, kuris niekam nenaudingas. Taigi šiandien aš renkuosi filmuotis.

Jei jūsų galvoje sukasi mąstymas, kad jūs kažką privalote ar turite kažką daryti, siūlau jį šiek tiek pakoreguoti ir pakeisti žodį “privalau” į “renkuosi”. “Renkuosi taip daryti, nes…”, renkuosi eiti į darbą, nes… jei neisiu į darbą, negausiu atlyginimo, turėsiu išsikelti iš buto, kuriame gyvenu arba turėsiu jį parduoti ir liksiu homeless, kuris gyvena gatvėje ir valgo iš konteinerio – blogai. Jei nesivalysiu dantų, jie vieną dieną visi ims ir iškris, būsiu negražus, nepatrauklus, tikriausiai taip pat baigsis tuo, kad prarasiu karjerą ir tapsiu homeless, galbūt. Vėlgi matote, kaip šioje vietoje mes turime pasirinkimo galimybes, kuriose kuriame savo ateitį.

Atimame iš savęs pasirinkimą

Įkritę į “aš privalau” spąstus, atmetame bet kokias galimybes sukurti kažką naujo, pažiūrėti į pasaulį kitaip, kūrybingai spręsti problemas, atrasti dalykus, kurių iki šiol nesame atradę. Tačiau kaip pamatyti šį savo nenaudingą mąstymą ir mąstymo klaidą? Pažvelkite į žodžius ar kategorijas, kuriais mąstote. Reikia, privalau, negaliu, būtina, įsipareigojimas, neįmanoma – tai žodžiai, kurie apriboja ir atitraukia bet kokias galimybes kažką pakeisti jūsų gyvenime. Kartu su šiais žodžiais eina ir jausmai.

Nusivylimas, kad turime gyvenimą, bet negalime juo naudotis, turime įsipareigojimų ir privalome juos vykdyti. Baimė – kas bus, jei nevykdysiu savo įsipareigojimų? Pyktis – aš privalau eiti į tą nekenčiamą darbą, privalau gyventi su ta moterimi, kuri man jau visiškai “išūžė” galvą, privalau mokėti bankui už tai, kad davė paskolą. Kartais galbūt gėda – kad turite įsipareigojimų, kurių prisiėmete negalėdami apsibrėžti savo ribų ir vis dėlto turite įvykdyti. 

Kur tai veda?

Jūs atsiduriate situacijose, kuriose nėra išeities. Iš jūsų atimamas kūrybingumas ir kompromisų galimybės. Tai irgi siejasi su ankstesne tema, kur kalbėjome apie viską arba nieko. Mąstymas kategorijomis “privalau”, “turiu”, “būtina” veda į rutiną ir išsekimą. Tokiu atveju atmesdami kitas galimybes negalite pabėgti iš to žiurkių rato, kuriame greičiausiai jau ilgai sukatės ir esate pavargę. Prarandamas kontrolės jausmas, nes atrodo, kad nebegalite kontroliuoti savo gyvenimo, nes jį kontroliuoja kažkas kitas, kas tas taisykles ir sukuria. Galbūt jūsų viršininkas, darbovietė, visuomenė, valdžia, o galbūt koks nors įsivaizduojamas žmogeliukas jūsų galvoje, kuris jums sako, kad kažką privalote.

Galiausiai tai prastina santykius su aplinkiniais. Nes jei manote, kad galite bendrauti su žmogumi tik tokiu būdu arba negalite pasipriešinti žmogui, kuris su jumis elgiasi agresyviai, tai santykį prastina. Prastina tą santykį, kuriame esate, ir uždaro galimybes kurti kažkokius naujus santykius. Jau paminėjau pavyzdžius – privalau mokėti, privalau eiti dirbti, turiu bendrauti su žmogumi, su kuriuo nenoriu, taip pat aptariau ir jausmus. Pastebėkite save, kai įkrentate į šiuos spąstus, ir padėkite sau iš jų išlipti. Kaip? Siūlau pažiūrėti ankstesnį video, kuriame apie tai kalbėjome ir atlikti jame nurodytą pratimą.