Trijų pokyčių vakaras. Kur dingsta mūsų energija?

Ar nepavargote laukti pagalbos ištiesę delnus? Kad ir kaip norisi, kad kiti padėtų užsikrauti kokybiška energija, bet tik patys galime tapti savarankiškai, savipakankamais ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, perimti jį į savo rankas. Antroji žinutė, vertybė, kuria dalinasi Eglė Žiburkienė – įgūdžiu, kaip save „perkrauti“, „išsivalyti“ nuo to, kas nereikalinga, kas ryja mūsų kūrybinę energiją, pažinti ir realizuoti save su ta naujos kokybės energija. Trijų pokyčių vakaras su Dariumi Slavinsku.

– Sveiki, laidos Trijų pokyčių vakaras žiūrovai, klausytojai ir sekėjai. Antroji laida su Egle Žiburkiene. Ar bandėte sustoti akimirkai ir išgirsti save? Jei nepavyko – nenusiminkite. Gegužės 31-ąją turėsime praktinį vakarą, kur galėsite visa tai patirti praktikoje. Tačiau dabar – antroji žinutė, antroji vertybė, kuria Eglė su mumis dalinasi. Tad noriu pakviesti klausyti bei išgirsti ne galva, ne žodžiais. Išgirskite širdimi, įsileiskite šią žinutę į vidų ir, tebūnie, ji keičia jūsų gyvenimą. Taigi, Egle, kokia antroji žinutė?

Kur dingsta energija?

– Antra žinutė – tai energijos perkrovimas. Kodėl pirmoje laidoje siūliau sustoti? Kas vyksta sustojus? Būtent sustojus pasitelkiant praktiką, ne šiaip sustojus kavos išgerti, reikalingi ir tokie sustojimai, tačiau kalbėjome apie giluminį sustojimą, nėrimą į save. Žmonės to labai bijo. Susitikimo su savimi. Ir ieško daugybės būdų, kad tik nesusitiktų.

– Įdomiau apie kitus žinoti, nei apie save.

– Taip, jie ieško būdų, kaip nesustoti ir jie taip ir gyvena, vadinamojoje išorėje. Yra tendencija, kad žmonės bijo sustoti, nes reikės susitikti su savimi. O mes esame pilni visko – traumų, patirčių, skausmingų ar neskausmingų išgyvenimų. Ir būtent su tomis skausmingomis patirtimis susitikti mums sunku. Tačiau kai žinote, kad visos tos patirtys, ypač skausmingos, blokuoja ir atima iš mūsų energiją, kaip sako mano mokytojas – kiekviena patirtis įrašyta į mūsų ląsteles, sąmonę ir pasąmonę, jos kaip energetiniai siūlai ištekina visą mūsų energiją. Todėl žmonės nebeturi energijos, nėra motyvacijos, noro gyventi, nėra džiaugsmo.

– Toks jausmas, kad esi rėtis.

– Taip – kiauras.

– Ieškai, kaip gauti energijos – ir valgai, ir linksminiesi, ir cukrų gali vartoti…

– Išorėje.

– Ir gauni tą energiją, gauni meilę – viską gauni, šviesos, saulės…

– Ir dar pradedi reikalauti iš kitų.

– Nes trūksta. Trūksta dėl to, kad per tą rėtį viskas išbėga – pilk nepylęs. Ir, kaip tu sakei pirmoje laidoje, pavargsti ir ieškai, kas galėtų padėti užkamšyti tas skylutes.

Susitikimas su savimi

– Bet iš tiesų, kaip tu ir sakai, kai mes kiauri kaip rėčiai, automatiškai esame silpni. Ir kai pabendraujame su žmogumi, kuris pajėgus iš mūsų paimti energijos, jis ją ir paima. Tad taip vieni iš kitų energiją ir imame. Tad, kaip ir minėjai, ieškome įvairiausių būdų. Todėl mano antroji žinutė yra ta, kad energiją atstatyti esame pajėgūs patys per tą pačią sąmoningo kvėpavimo techniką.

Tačiau visa tai vyksta paeiliui. Visų pirma reikia būtinai sustoti ir atsipalaiduoti. Todėl praktika vyksta gulomis, užsimerkus, ne sėdint ar stovint. Pačioje pradžioje 10-15 minučių vyksta atsipalaidavimas ir po kokių 20 minučių prasideda valymosi procesas. Trauki lauk viską, kas tavyje įrašyta, tas pačias skaudžias patirtis, su kuriomis žmogus nenori susitikti.

– Bet tu jas ir atiduodi.

– Taip, bet tu jas turi iškelti, išgyventi. Čia ir yra susitikimas su savimi. Aš susitinku su savo bagažu, su tuo, kas esu.

Būti pasiruošusiam – būti atviram

– Išduosiu paslaptį – mes susitarėme, kad aš būsiu tas bandomasis triušis, ant kurio Eglė Trijų pokyčių vakare rodys, kaip reikia atlikti šias praktikas. Taigi labai laukiu, nekantrauju ir noriu atiduoti tai, kas nereikalinga.

– Man visuomet labai smagu, kai žmonės ateina ir sako, kad yra pasiruošę šiai praktikai, nes labai daug žmonių ateina nepasiruošę ir išsigąsta. Dėl to sklando labai daug įvairių „baubų“ apie šią praktiką, todėl pati pradėjau labai atsakingai į tai žiūrėti ir visuomet klausiu žmogaus, ar jis yra pasiruošęs susitikti su savimi, su savo baubais, galų gale su savo talentais.

Susitikimas su savimi yra ne vien neigiami dalykai. Žmonės susitinka su savo tikraisiais talentais, apie kuriuos jie iš viso niekada nežinojo. Būna, ateina bankininkas ir staiga sako, jog nori piešti. Tad, kaip minėjau pirmoje laidoje, kai susitinkame su savimi, su viskuo, kas iš tiesų esame, ko į šią žemę atėjome, link ko linksta mūsų siela, gyvenimas pradeda keistis pats tarsi be jokių ypatingų pastangų.

Energijos perkrovimas įvyksta paskiausiai, kai išsitraukiame tai, ką turime savyje. Šios praktikos dėka įvyksta švarios energijos užkūrimas. Į mus pradeda plūsti didžiulis švarios gyvybinės energijos srautas ir būtent tai pradeda kelti į viršų visa tai, kas mumyse užmigdyta. Ypatingai tais atvejais, kai turėjome gyvenime kažkokią sunkią patirtį ir tarsi uždarėme jai duris, užrakiname ir atsiribojame. Tačiau tai niekur nedingsta.

Gyvenime, būna, susiduriame su kokia nors situacija, kuri išporvokuoja tas uždarytas patirtis ir pradedame virpėti. Galiu pasidalinti tuo, kas įvyko su manimi. Kai anksčiau pasakodavau savo skausmingas patirtis, pradėdavau virpėti. Visas kūnas jas prisimiondavo ir negalėjau suprasti, kodėl. Gerai prisimenu diena, kai kalbėjau su savo drauge ir tiesiog jai pasakojau savo patirtis. Jau buvau ilgą laiką praktikavusi rebefingą. Draugė net suabejojo, ar visa tai, ką pasakojau, iš tiesų man įvyko.

Emocionalus žmogus negali paleisti?

– Nes nebėra tos emocijos?

– Taip, pasakoji tai kaip kažkokią girdėtą istoriją. Ir tuomet suvokiau, kad tai yra tik mano atmintyje, bet nėra manyje. Tai manęs nebedirgina ir nebekabina.

– Taigi kai žmogus yra perdėtai jautrus ir emocionaliai į kažką reaguoja, tai galima sakyti, jog tai ne šiaip jautrumas kaip atvira širdis, o tiesiog traumos, yra priežasčių, kurios glūdi viduje ir kelia tą dirglumą ir tai gali būti tema, kurią tam žmogui reikia išvalyti.

– Taip. Ir įsivaizduok, kiek tokiam dirgliam žmogui reikia energijos….

– …suvaldyti save, situaciją.

– Taip, o tai ir valgo mūsų energiją, mes nuolat esame tarsi gyvi vulkanai, kurie viduje dega, nėra ramybės, aiškumo ir žinojimo.

Organizmas žino, ko mums labiausiai reikia

– Gerai. Turiu klausimą, nes man pačiam labai įdomu. Kokia tai vertybė, dėl ko svarbu sustoti, atsisukti į save ir ten pamatyti viską, kas yra viduje? Pamatyti vidų, ko ten prikaupta, kas ten yra turtai, kas yra nereikalinga ir tai atiduoti, kad eitų energija? Ar žmogus tai galės padaryti per mūsų susitikimą Trijų pokyčių vakare? Aš nesakau, kad tai yra išsemiama tema, bet ar tas susitikimas įvyks mūsų seanso metu?

– Taip. Žmonės dažnai sako, jog turi tikslus rasti savyje tą ar aną. Ši praktika yra unikali tuo, kad niekada negalime žinoti, ką iš savo gelmių išsitrauksime. Tai tarsi Dievo valia. Mūsų kūnas geriausiai žino, kaip ir kuo mums galima tuo metu padėti. Pavyzdžiui, jei ateitų žmogus pavartojęs alkoholį, tai visų pirma kvėpavimas išvalytų alkoholį.

Tarsi yra eiliškumas ir viskas vyksta palaipsniui. Tai neprognozuojama. Dėl to negalima šios technikos praktikuoti vienam, nes niekuomet nežinai, kur viskas pasisuks. Tai nėra tik techninis prasikvėpavimas, joginis, įkvėpti ir iškvėpti. Tai nėra tik pratimai. Tai labai gili, stipri praktika. Pasinėrimas į save, susitikimas, iškėlimas ir transformavimas. Būtent tai, apie ką aš šiandien kalbu – energijos tranformavimas.

– Kitos kokybės energijos paleidimas per save?

Kapitalinis asmenybės remontas

– Tai netgi galima laikyti kaip ir su paleidimais, su kuriais daug žmonių dirba. Išsikeli savo vidines patirtis, tačiau tai įvyksta tarsi savaime, jokių didelių pastangų nereikia, priešingai nei kad šalia sėdėtų paleidimų meistras ir vis ragintų mus paleisti tai, kas nereikalinga. Man to sakyti nereikia, nes mūsų organizmas puikiai pats žino kaip paleisti, jeigu leidžiame, jeigu netrukdome, nesakome stop, neuždarome žandikaulio ir nenustojame kvėpuoti. Kvėpavimas turi lietis kaip upė, kurią galime užtvenkti ir tuomet tie procesai nebevyks. Tad reiktų klausyti savo instruktoriaus vedimo ir pasitikėti juo, kad jis jus praves tarsi už rankos.

– Ačiū, Egle. Taigi užtvirtiname antrąją žinutę. Antra žinutė – pažinti save, atiduoti, atsiverti savo vidui, išleisti ir atiduoti tai, kas nereikalinga, atliekama ir realizuoti tai, kas mums duota, kas per mus eina kaip tam tikros kokybės energija.

– Tarsi padarome savotišką remontą.

– Belieka pakviesti į mūsų susitikimą Trijų pokyčių vakare, kad žmonės patys galėtų tai patirti, nes žodžiais papasakoti tai labai sunku. O paskui žmonės patys galės tą praktiką naudoti ir tęsti, kad palaikytų tą energijos tekėjimą ir kokybę, taip?

– Taip.

– Gerai, tuomet ačiū, Egle, už pasidalinimą, žinau, kad be praktikos – niekur daugiau. Tad belieka pakviesti Jus į susitikimą gegužės 31 dieną, adresą atsiųsime tik užsiregistravusiems, tačiau galiu pasakyti, kad jis vyks gamtoje, labai gražioje vietoje, Eglės sodyboje ant kalnelio pamiškėje. Tad puikus, nuostabus vasaros vakaras, puikus laisvalaikis ir atradimų kupinas pokyčių vakaras su Egle.