Kokią įtaką sėkmei daro mūsų ištariami žodžiai?

Ar jaučiate, kad kartais imate ir “prisišnekate”? Kartais neatsargiai išsprūsta koks “niekada”, o neilgai trukus tai ima ir įvyksta. Tačiau ar tikrai žodžiai turi tokią didelę įtaką mūsų gyvenimui? Kaip mūsų ištariami žodžiai lemia sėkmę? Kokią įtaką kalba daro mūsų veiksmams ir psichologinei savijautai? Apie visa tai su sveikatos psichologe Ieva Vasionyte.

Kaip žodžiai formuoja mąstymą?

Šį kartą dėmesį norėčiau skirti mūsų kalbai, tam, kaip mes kalbame ir kaip tai, ką sakome, kokius žodžius vartojame, yra susiję su mūsų sėkme gyvenime. Konkrečiai kalbu apie tokius žodžius kaip “turiu”, “privalau”, “žūtbūt”, “negaliu”, “negalima”. Šie žodžiai, paprastai dažnai yra visai naudingi. Turime mokėti mokesčius, rūpintis vaikais, tai reikalinga, tačiau labai dažnai su šiais žodžiais persistengiame. Tai ypač aktualu perfekcionistams, pareiginguoliams, kurie visuomet visur būna laiku, viską laiku padaro ir labai pyksta ant tų, kurie to nepadaro.

Dažnai, kai daug sau kartojame “privalau”, “turiu”, pareigos jausmas mums panaikina bet kokį malonumą daryti tai, kas mums, galbūt, patinka ar yra įdomu. Kaip pavyzdį, manau, kad tikrai galite atsiminti iš studijų metų ar, galbūt, dabar studijuojate. Pasiėmus senus konspektus, kurių per egzaminų sesiją niekaip neprisiruošdavau perskaityti, dabar matau, kad jie įdomūs ir naudingi, o tuomet man jie buvo visiškai neįdomūs. Ir tai buvo susiję su tuo, kad tuo momentu jūs per sesiją mokydavotės, nes reikėjo pažymio. “Reikėjo“. Dėl to, kad “reikia”, dėl to, kad gausiu skolą ir man būtina sėdėti ir mokytis. Tuo tarpu dabar konspektus pasiimu skaityti dėl to, kad man įdomu pažiūrėti ir prisiminti, ką tuomet mokiausi ir analizavau. Tai visiškai kitoks interesas ir tai darote ne dėl to, kad tai privaloma, o dėl to, kad to norite.

Privalau ar renkuosi?

Tad labai pastebėkite save, kokią kalbą vartojate kasdien. Vėlgi einant į tą patį sporto klubą, jei sakote “reikia, privalau, susitariau”, galbūt pakeiskite tai į “galiu”. Galiu eiti, galiu ir neiti. Tai – mano pasirinkimas. Ir tikrai – manęs niekas nelaiko pririšęs prie kėdės ir nesako, kad arba eisiu arba mėnesį negausiu valgyti. Tad tikrai galite būti laisvi pasirinkti. Ir tai, kad renkatės, arba galite eiti į sporto klubą, jau skamba visai kitaip.

Pati taip pat turėjau istoriją su savo giminaičiais, sau vis sakydavau, kad reikia juos aplankyti ir vis neaplankau. Šis “reikia” man sukeldavo tokius jausmus kaip nuolatinis sąžinės graužimas, kaltė, kad jų neaplankau, kad nesirūpinu savo giminaičiais. Paklauskite savęs, kokie jausmai jums kyla, kai sakote sau tokius žodžius. Tai iš tiesų labai atgraso ir atrodo, jog tai bus kažkas nemalonaus. Tuo tarpu, kai pasakiau sau, kad galiu aplankyti savo giminaičius bei noriu juos aplankyti, nes seniai nemačiau ir noriu sužinoti, kaip jiems sekasi, tai suteikia visiškai kitokį toną. Suteikia laisvės jausmą, iš karto net ir kūnas atsipalaidavo apie tai kalbant ir vartojant kitokius žodžius. Tą padaryti buvo žymiai lengviau ir tą dariau su šypsena. Tad vietoje to, kad sakytumėte “turiu”, “privalau” ar “reikia”, sakykite “galiu”, “noriu”, “renkuosi”.