Kaip kognityvinės schemos neleidžia mums keistis?

Sakoma, jog žmonės iš klaidų nesimoko ir greičiausiai patiems teko patirti, jog pasikartojančiose situacijose vis tiek pasielgiame taip pat. Taip gali įvykti dėl to, kad mūsų elgesį lemia kognityvinės schemos, kuriomis automatiškai vadovaujamės pasikartojančioje situacijoje. Tačiau kas yra kognityvinės schemos? Kaip jos veikia? Kaip jas susikuriame? Ir ką daryti, kad iš jų išsivaduotume? Psichologė Genovaitė Petronienė.

Ar tikrai „aš visada toks buvau“?

Kognityvinės schemos – tai giluminiai neracionalūs įsitikinimai, ateinantys iš vaikystės ir veikiantys automatiniu režimu. Tad kokie tai įsitikinimai? Dažnai žmonės kalbėdami apie savo problemas sako „aš visada toks buvau“. Arba kai kiti žmonės jiems duoda patarimus, kaip būtų galima padėti ar kažką pakeisti, tie patarimai neveikia. Žmogus vis tiek bejėgis. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą buvo labai drovus ir negalėjo parodyti savo jausmų. Jei sakysime jam, kad parodytų daugiau jausmų, pasakytų komplimentų ar kodėl jis niekada neverkia, jis sakys, jog toks yra ir negali to pakeisti, jis vaidins, jei elgsis kitaip. Tad čia jau yra giluminė asmenybės dalis, gilus dalykas ir ši schema keičiama labai sunkiai.

Kokios kognityvinės schemos veikia mūsų gyvenime?

Galvodami apie save, galime tų schemų paieškoti. Pamąstykite – gal kartais nukenčiate nuo tam tikro tipo žmonių? Pavyzdžiui, jei mergina turėjo alkoholiką tėvą, ji kažkaip susiranda alkoholiką vyrą. Arba galbūt kažką jau daug kartų patyrėme gyvenime, vis tą pačią problemą. Kognityvinės schemos atsiranda dėl to, kad vaikystėje tai buvo pats geriausias būdas prisitaikyti. Žmogus su nuslopintais jausmais greičiausiai turėjo per daug emocingus tėvus ir jausmų parodymas būtų sukėlęs aliarmą, pyktį ar dar ką nors. Žmogus, kuris įpratęs, kad su juo blogai elgiamasi, pats netiki tais žmonėmis, kurie su juo gerai elgiasi ir išsirenka tuos, kurie elgiasi blogai. Taigi tas būdas tiko ir tai buvo su mumis padaryta.

Kaip veikia schema?

Schema nereiškia, kad mes patys ją pasirinkome. Kai ji įsijungia, į kažkokią gyvenimo situaciją sureaguojame labai greitai ir labai jautriai. Jei kažkada buvome palikti, mus kritikavo, ignoravo, tarsi turime tam tikrą alergiją kai kurioms gyvenimo situacijoms. Iš aplinkos reikia labai nedaug, kad pradėtume tai jausti ir tose situacijose galime pradėti elgtis kaip vaikai. Pavyzdžiui, jei iš vaiko tyčiojosi mokykloje, jam ir darbo kolektyve atrodys, kad iš jo tyčiojasi, jei kažkas jam atėjus susižvalgys ar nusijuoks. Jis į tai sureaguos labai stipriai. Taigi scehmos paleidžia tokius stiprius jausmus kaip nerimas, pyktis, staiga pasijuntame sugniužę. Net jei turime gerą karjerą, gerus žmones šalia, mums vis tiek sunku patikėti tais pasiekimais.

Kaip tai pakeisti?

Taigi jei žmogus bent trumpam susigaudo, kaip jis mąsto, kai kyla negatyvūs jausmai, jis gali tai pakeisti. Nes schema yra destruktyvi. Mes leidžiame su savimi blogai elgtis, panikuojame, kai to nereikia, darome nereikalingus veiksmus, sustingstame ir neišreiškiame savo norų. Žinoma, kognityvinės schemos susikuria dėl patirtų labai stiprių emocijų. Pesimistu netampama vien dėl to, kad kažką neteisingai sugalvojote. Turite daug kartų patirti kažką negero, kad pradėtumėte ateityje jau nebematyti galimybių. Taigi schemos atsiranda dėl patirtų stiprių emocijų, dėl to reikia išgyventi stiprias emocijas, kad šios schemos pasikeistų į kažką naujo. Dėl to patarimai ir neveikia. Tai – tik žodžiai, o žmogus turi iš tiesų patirti kažką naujo savo gyvenime ar terapijoje, kad tokius gilius dalykus galėtų pakeisti.