Kodėl mums sunku sukoncentruoti dėmesį?

Užmaršumas ir dėmesio stoka – problema, su kuria šiais laikais susiduria daugybė žmonių. Negalite susikaupti, pradedate vieną darbą ir šokate prie kito, kol galiausiai visi jie lieka neužbaigti. Tai erzina, pykdo ir sukelia nemenkų problemų ne tik mums patiems, bet ir aplinkiniams. Tačiau kodėl mums sunku sukoncentruoti dėmesį? Dėl kokių priežasčių negalime susikaupti? Nuo ko tai priklauso? Ir ką daryti, kad būtume mažiau išsiblaškę? Psichologė Vaiva Klimaitė.

Šiandien norėčiau aptarti su jumis vieną įdomią kasdienę temą, su kuria tikrai visi susiduriame – kodėl kartais tampa sunku sukoncentruoti dėmesį? Kodėl kartais jaučiamės išsiblaškę ir negalime susikaupti? Kokios galimos to priežastys? Visų pirma, reikia prisiminti ir tai, kad dėmesys iš esmės yra labai susijęs su kitais žmogaus kognityviniais procesais ir funkcijomis. Turiu omenyje atmintį, mąstymą ir suvokimą. Tai reiškia, kad nuo to, kaip mums pavyksta sukaupti dėmesį, priklauso ir tai, kaip mes gebame atsiminti. Tačiau apie atmintį pakalbėsime šiek tiek vėliau.

Kodėl kartais tampa sunku sukoncentruoti dėmesį?

Tam galima išskirti ir paminėti ne vieną priežastį. Viena iš jų – galbūt, dalykas, į kurį bandome susikoncentruoti, nėra mums asmeniškai reikšmingas, niekaip su mumis nesusijęs. Į objektus, kurie su mumis nėra susiję, mes dažniausiai dėmesio neatkreipsime.

Gali būti, kad nekreipiame dėmesio į objektus, kurie susilieja su minia, fonu, niekaip neišsiskiria. Objektas nėra kažkuo naujas ar įdomus. Minioje mes greičiausiai nepastebėsime, kiek joje yra vyrų, kiek moterų, kiek jaunų ar vyresnių žmonių. Tačiau jei tai yra mums pažįstamų žmonių minia – mūsų bendruomenė, klasė, grupė – greičiausiai ją pastebėsime daug greičiau ir minioje galėsime išskirti pažįstamus veidus.

Objektas tampa fonu

Taip pat kartais nesugebame koncentruoti dėmesio į dalykus, kurie mums tampa fonu. Jie tampa mums nuobodūs, nebeįdomūs, mes tarsi apsiprantame. Pavyzdžiui, įlipate į troleibusą, o ten nemalonus kvapas. Žinoma, jo neįmanoma nepastebėti, jūs jį pastebite. Atsisėdate troleibuse ir po kelių stotelių, atrodo, kad net ir visai nustojate užuosti tą kvapą, jo nebepastebite. Kodėl taip įvyko? Tas kvapas vis dar yra, tik mes jau nebekreipiame į jį jokio dėmesio, nes pripratome prie šio fakto. Mūsų dėmesys apsiprato ir kvapas tapo tiesiog fonu.

Kada dar galime sunkiai išlaikyti dėmesį? Pavyzdžiui, jei dalykas mums yra labai neįdomus arba nuobodus. Esu tikra, visi tą patiriate – į kokią nors nuobodžią knygą susitelkti yra gerokai sudėtingiau, nei į tą, kuri mums įdomi. Analogiškai – į filmą arba į pokalbį. Jei kažkoks dalykas mums yra įdomus arba mes randame, kaip save juo sudominti, dėmesį galime sukoncentruoti gerokai labiau.

Išoriniai ir vidiniai stimulai

Taip pat kartais gali būti sudėtinga sukoncentruoti dėmesį, jei objektų, stimulų yra pernelyg daug. Pernelyg daug dalykų aplinkui blaško mūsų dėmesį ir į juos visus susikoncentruoti vienu metu nėra įmanoma. Vienu metu galime susikoncentruoti į vieną arba kelis dalykus, jei kilnojame dėmesį nuo vieno prie kito objekto. Tačiau į daug stimulų, į daug objektų sutelkti dėmsio mes negalime. Tokiu atveju gali nutikti taip, kad mes nesukoncentruosime dėmesio nei į vieną objektą, nes jų tiesiog buvo per daug.

Taip pat stimulas, kuris mus gali blaškyti, kai nuo kitų gausybės stimulų susikoncentruojame į kažkurį vieną, gali būti ir vidinis, nebūtinai išorinis. Turiu omenyje, jei mums šiuo metu, pavyzdžiui, skauda, mes nepastebėsime, nei kad prasilenkėme su pažįstamu žmogumi, nei kad mums iškrito raktai. Tuo metu koncentruosimės tik į tą pagrindinį stimulą, kad mums skauda.

Arba jei jaučiamės supykę, taip pat galime nepastebėti kitų stimulų aplinkui, tad stimulas gali būti ir vidinis. Į tai svarbu atsižvelgti, jei šiuo metu išgyvename kokius nors sunkius dalykus, sukrėtimus, labai stiprias emocijas, labai tikėtina, kad tuo metu dėmesį koncentruoti į kitus dalykus, į aplinką mums bus gerokai sunkiau. Visą mūsų dėmesio “ekraną” tokiu atveju užims vidiniai išgyvenimai.

Kasdieniai rūpesčiai

Taip pat gali būti sunku sukoncentruoti dėmesį dėl tokių žmogiškų ir, galbūt, kasdienių dalykų. Pavyzdžiui, esame pervargę, patiriame stresą, mūsų galva užimta kokiais nors darbais, šiuo metu galvojame apie kokį nors projektą, problemą ar artimą žmogų. Taip pamirštame aplinkui visus kitus ir nepastebime patys, ar užrakinome duris, ar ne, nes esame susikoncentravę į tuo metu patį svarbiausią mums dalyką arba esame išsiblaškę dėl nuovargio ar didelio streso.

Taigi mūsų dėmesiui įtakos gali turėti labai daug dalykų ir įvairiausių veiksnių. Todėl kartais, jei jaučiamės išsiblaškę ar mums sunku sukoncentruoti dėmesį, visai verta savęs paklausti, kodėl taip yra. Jei negalime sukoncentruoti dėmesio, tikriausiai kai kuriuos dalykus bus sunku ir atsiminti arba pradėsime daryti kažką pusiau automatiškai, jausimės išsiblaškę ir, galbūt, pridaysime klaidų.