Kodėl poros skiriasi ir ar dingsta meilė?

Sakoma, kad meilė trunka trejus metus. Tačiau vienos poros skiriasi, o kitos, vis dėlto, atranda laimingo gyvenimo receptą ir lieka kartu. Tad kodėl poros skiriasi? Kaip išlaikyti santykius poroje? Ir ar meilė tikrai dingsta? Psichologas Olegas Lapinas.

Kodėl poros skiriasi?

Skyrybos turbūt prasideda nuo emocinių skyrybų, kada žmonės, būdami šalia vienas kito, nejaučia pagyvėjimo. Nes jei jūs šalia žmogaus jaučiate pagyvėjimą, norite šalia to žmogaus būti dažniau. Ar tai būtų draugas, sutuoktinis, mylimasis ar geras pažįstamas – pirmiausia su juo norime būti, nes šalia jo jaučiamės geriau, nei be jo. Tai žmones sujungia. Kai abu žmonės jaučia pagyvėjimą, tarp jų susidaro ryšys.

Kai tas ryšys silpsta, atsiranda priešinga reakcija. Šalia to žmogaus atsiranda įsitempimas, laukiate, kada jis jus kritikuos arba tas žmogus jums nesukelia jokių emocijų. Tuomet galiausiai žmonės pradeda jausti, kad jų ryšyje įvyko emocinės skyrybos. Šiais laikais, kai nebėra finansinio, vaikų auginimo, materialinio būtinumo būti kartu, tuomet kyla klausimas, ar yra prasmė būti kartu, jei šalia vienas kito nieko nejaučiame.

Ypatingai, jei tuo metu jaučiame šalia ko nors kito, trečio. Tuomet tas trečias tampa mums emociniu stimuliatoriumi. Pradedame rinktis, nes tas trečias žmogus mums kažką reiškia, tuo tarpu tu man nereiški nieko. Be abejo, ne visos poros išsiskiria, atsidūrusios emocinėse skyrybose. Kai kurie taip ir gyvena kartu dėl įvairių priežasčių. Dėl vaikų, dėl būsto, dėl to, kad kito nerasi, dėl įpročio, dėl to, kad kitas turi naudingų savybių, pavyzdžiui, gerai uždirba arba gerai prižiūri vaikus ir namus.

Kodėl dažnai išsiskyrus ryšys palaikomas ir toliau?

Kalbate apie tokį sėkmingą variantą, kada nėra nuoskaudų ir tas žmogus netampa priešu. Tačiau žinote, kad mūsų visuomenėje skyrybas lydi teisiniai procesai, įvairios dalybos. O dalybose, anksčiau ar vėliau, atsiranda neteisybės jausmas. Todėl žmonės ginčijasi dėl pinigų, dėl namo, dėl sklypo, dėl automobilio, verslo, akcijų. Tuomet jie gali tapti priešais. Tuomet po skyrybų jiems visai nenori susitikti, nes tai reikštų vėl pakliūti į tą nemalonią emocinę būseną.

Ar poros iširimą gali lemti blėstanti meilė?

Tai – labai dažnas klausimas ir manau, kad santykiuose meilė ne blėsta, o kaip tik po truputį kuriasi. Susižavėjimas, dėl kurio įsimylime, yra trumpalaikė būsena ir ji fiziologiškai negali tęstis daug metų. Ji susijusi su žmogaus idealizacija, su tuo, kad matome žmogų ne arti, o toli, juo susižavime. Paskui vienas kitam darome įspūdį, todėl pasirodome iš geriausios pusės. Pradedame jaustis šalia tų žmonių ypač pakylėti ir tai vadinama aistringąja meile, įsimylėjimu. Tai negali ilgai tęstis, nes tai, mediciniškai žiūrint, būtų per didelė apkrova organizmui. Todėl šis procesas per keletą metų natūraliai blėsta.

Tačiau meilė yra išskirtinis kito žmogaus išgyvenimas ir jis neblėsta, o gali net stiprėti. Nes šalia to žmogaus pradedame jaustis kitaip, nei be jo. Tai jau yra naujas procesas, nesusijęs su susižavėjimu ar idealizacija, bet susijęs su didele buvimo kartu patirtimi. Šio reiškinio žmonės labai dažnai nesupranta. Jie duoda tokius pavyzdžius: “kaip galima gerti tą pačia kavą kiekvieną dieną? Kaip galima valgyti tą patį tortą daug metų?”. Dažniausiai tai – posakiai, pateisinantys neištikimybę.

Kaip kuriasi meilė?

Iš tiesų, šalia kito žmogaus tarsi valgydami tortą galime jaustis susižavėjimo stadijoje. Nes tas žmogus mums kaip Dievo dovana, kaip tortas per šventę. Ir iš tiesų, torto ilgai valgyti negali, nes negali švęsti daug dienų. Pradės pykinti, atsiras galvos skausmas. Todėl šventė negali trukti ilgai. Tačiau gali būti džiaugsmas, kad kitas žmogus yra, ir tas džiaugsmas susijęs su to žmogaus unikalumu. Tas unikalumas nėra duotybė. Jis atsiranda santuokoje per daugelį metų kaip tik dėl to, kad su tuo žmogumi patyrėte įvairiausias emocines būsenas. Jo nekentėte – jam atleisdavote, būdavote vienas kitam atviri kaip su niekuo kitu. Tai sunkus procesas.

Tokia meilė kuriasi per konfliktus, per bandymus išsiskirti, per sugrįžimus. Tačiau kai ji susikuria, joks kitas žmogus negali tau jo atstoti, ne todėl, kad jis tortas, o kaip tik todėl, kad jis ne tortas ir nenori juo būti. Pažįstate tą žmogų tokį, koks jis yra, ir žinote, kad šalia jo galite būti savimi. Tai į santuoka įneša unikalumą ir šis naujas unikalumo jausmas ir yra brandi meilė. Niekada nebūna, kad jis duotas iš karto, niekada nebūna, kad jis atsiranda iš pirmo žvilgsnio, niekada nebūna, kad jis užsitarnaujamas lengvai.