Kodėl dažnai keičiame būstą?

Gyvenimas nenuspėjamas ir kol vieni visą gyvenimą nugyvena vienuose namuose, kiti spėja pakeisti dešimtis gyvenamųjų vietų ir nenustygsta vietoje. Atrodytų tai normalu, kol esame jauni, ieškome savęs ir sau tinkamiausio būsto. Tačiau kartais toks dažnas kraustymasis trikdo ir mus pačius, nesuprantame, ko ieškome ir kas mums netinka. Tad kodėl dažnai keičiame būstą? Kokios vidinės priežastys gali slypėti už išorinių? Ką jos mums gali pasakyti apie mūsų gyvenimą? Ir kaip su jomis susitvarkyti? Psichologė, knygos “Namų psichologija” autorė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė.

Dažnai kraustomės – ieškome savo tapatumo

Namai – tarsi mūsų išplėstinis kūnas. Tai labai susiję su mūsų tapatumu, tuo, kaip patys suvokiame save. Panašiai, kaip ir kai žiūrime į savo kūną, kaip jame jaučiamės, ar esame “savo batuose” ar “savo vežime”, kaip lietuviai sako. Panašiai ir namai yra artimiausioji aplinka, su kuria mes tapatinamės. Tapatumas yra tai, kaip aš sąmoningai suvokiu save, kokios mano vertybės, kuo vadovaujuosi gyvenime, pagaliau – profesija, tai, kaip žiūriu į santykius ir panašiai. Tam tikrame amžiaus tarpsnyje žmogui skirta ieškoti savo tapatumo. Pavyzdžiui, studijuojant, ar jauname amžiuje apskritai. Suprantama, jog tame amžiuje žmonės daug juda. Tad galbūt net nereikėtų ieškoti paaiškinimo, kodėl nuomojuosi jau kelintą būstą – tai natūralu. Ieškome savo tapatumo – ieškome ir vietos, kurioje gerai jaučiamės. Tuomet ir vidinė paieška atitinka išorinę.

Tačiau būna žmonių, kurie iš tiesų jau sukūrę šeimas vis dar nenustygsta vietoje. Nenoriu nuskubėti ir pasakyti, jog tai jau savaime yra blogai. Tačiau tokiais atvejais patys žmonės dažnai klausia ir nesupranta, kodėl taip yra, pavargsta kraustytis, o jei dar yra vaikų, jiems taip pat tenka adaptuotis prie naujos vietos. Tad tokiu atveju galime suklusti ir paklausti savęs, kas vis dėlto yra. Jei esate vienas iš tų, kurie dažnai keičia gyvenamąją vietą, siūlyčiau šioje vietoje šiek tiek stabtelėti ir sau pasakyti, jog dažnai keičiate būstą, nes … (daugtaškis) ir paieškokite, koks vaizdinys iškyla. Daugiau jausmiškai.

Pabėgėlis, benamis ar piligrimas?

Pavyzdžiui, gali iškilti vaizdinys, jog esate kaip pabėgėlis arba kaip benamis – nuolat keičiate būstą. Arba kaip piligrimas – keliaujate kažko ieškodamas. Ir iš tiesų šis momentas yra gana esminis. Jei lyginate save su pabėgėliu, tai gana skausmingas vaizdinys. Vadinasi ieškote būsto nuo kažko bėgdami. Tad štai iškyla klausimas – nuo ko bėgate? Atsakymas slypi tikrai ne bloguose kaimynuose, ne per mažame ar nepatogiame būste – aišku, kad šios aplinkybės veikia – tačiau, jei geriau patyrinėtumėte, greičiausiai jau pasirinkdami būstą jį rinkotės numatydami laikiną buvimą. Savęs apgaudinėti nereikia. Tad klausimo, nuo ko bėgate, atsakymas slypi vidinėse priežastyse, kurių nenorite sau pripažinti, kažko, kas dabartiniame jūsų gyvenime iš esmės neatitinka jūsų gyvenimo krypties. Galbūt bandydami pakeisti išorines aplinkybes bandote kažkaip pakeisti tai, kas neatitinka jūsų viduje.

Tuo tarpu jei galvojate esąs tarsi piligrimas, atsiranda visai kitas poslinkis. Ne bėgate, o kažko ieškote ar kažkur keliaujate. Juk piligrimai keliauja į sakralią vietą. Tikslas yra atrasti. Gyvenime tikrai gali būti laikotarpis, kada kažko ieškome ir čia tikrai nereikia nieko taisyti. Tačiau šioje vietoje reikėtų savęs paklausti, kas yra ta mūsų simbolinė sakrali vieta, kurios ieškome. Tai taip pat gali būti tik tobulų namų vaizdinys, veikia perfekcionizmas ir tuomet pasireiškia toks negatyvus aspektas, tačiu galbūt tai yra kažkokia vidinė erdvė, visumos jausmas, savirealizacija, kuri lyg gena iš vidaus ir per išorę priverčia ieškoti.

Svarbu įsisąmoninti

Svarbu, kiek tai yra įsisąmoninama. Galima įsisąmoninti ir toliau keliauti, net ir fiziškai. Tačiau gali būti, kad užtenka savo viduje labiau įsisąmoninti, kur keliaujate. Galbūt tai yra visuminis savirealizacijos vaizdinys ir tai suvokus, tai galima pakeisti kitais būdais. Šioje vietoje man iškyla mano mylimo autoriaus mitologo Džozefo Kempbelo (Joseph Campbell) mintis. Kai jo gyvenime buvo toks etapas, kai turėjo keliauti iš viešbučio į viešbutį, jis rašė, jog kaskart atėjęs į naują vietą išsitraukia keletą tų pačių knygų, kurios jam brangios, vieną kitą daiktelį ir jam tuo metu tai tampa namais. Tad linkiu atidžiai pasvarstyti, kodėl taip dažnai keičiame būstą, ir panagrinėti, ar nuo kažko bėgame, ar ieškome. Ir galbūt kartais galima padaryti poslinkį nuo bėgimo į atradimą.