Kaip tvarkytis su perdegimo jausmu ir kaip neperdegti?

Nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka, nenoras ką nors daryti, laimės jausmo praradimas… Dažniausiai visa tai reiškia, jog mus ištiko „perdegimas“. Dėl kokių priežasčių taip atsitinka? Kokie „perdegimo“ požymiai? Kaip su juo kovoti ir apskritai – kaip „neperdegti“? Apie tai išsamiai pasakoja psichologas Julius Tilvikas.

Perdegimo anatomija

Šiandieną kalbėsime apie perdegimą. Apie būseną, kai esame perdegę, neturime energijos, viskas atrodo labai labai pesimistiška, labai liūdna, niekur neveda. Taigi, kalbame apie perdegimą ir kyla klausimas, kaip perdegimas mums nutinka ir kas tai yra. Perdegimas – tai psichologinio, fizinio, emocinio atsparumo nebuvimas arba išsekimas. Tuomet visą laiką jaučiamės pavargę, neturime jėgų ir motyvacijos dirbti, ilgą laiką jaučiamės prislėgti. Perdegimas atsiranda dėl to, kad ilgą laiką esame stresinėje būsenoje ir ši būsena išsekina mūsų turimus gyvybinius resursus, psichologinę energiją, emocijas ir mes tiesiog vis vangiau ir vangiau reaguojame į dalykus, turime vis mažiau ir mažiau motyvacijos kažką daryti ir tarsi pradedame vis giliau ir giliau grimzti į beprasmybės būseną. Ir vis dėlto perdegimas skiriasi nuo depresijos. Depresija gali atsirasti dėl perdegimo. Taigi pakalbėsime, kaip tvarkytis su perdegimu ir kaip jo gal net ir išvengti, jei dar neperdegėte.

Perdegimas atsiranda dėl to, kad nesusidorojame su vis didėjančiu gyvenimo krūviu. Jaučiame dėl to stresą ir siekiame rezultato, norime vis daugiau ir daugiau padaryti ir mums vis prasčiau ir prasčiau sekasi, nes padaryti neturime iš ko – tie resursai, iš kurių galėtume daryti, išsenka. Tuomet atsiranda disbalansas ir gyvename tokioje savaime išsipildančioje pranašystėje, kad kuo mažiau turime energijos, tuo daugiau siekiame padaryti. Tačiau kadangi turime mažiau energijos, mažiau ir padarome. Tuomet rezultatas, kurio siekiame ir tikimės vis tolsta ir tolsta.

Perdegimas darbe ar net šeimoje

Perdegimas taip pat siejamas ir su nukritusia motyvacija – dirbti, kažkuo užsiimti, kažką veikti, aktyviai įsitraukti į gyvenimą, kažką keisti. Kas gi sukelia perdegimą? Pažiūrėkime į tikrąsias priežastis. Perdegimas gali atsirasti dėl keleto dalykų. Tie dalykai gali ateiti ir dažniausiai ateina iš darbo arba mokymosi, tačiau taip pat gali būti ir pats gyvenimo būdas arba santykiai šeimoje. Jei mūsų gyvenime apskritai mažai erdvės ilsėtis, kurti, atsipalaiduoti, pabūti su savimi, su artimais žmonėmis arba žmonėmis, kurie mus palaiko, šioje vietoje ir gali įsėlinti perdegimas. Nes tai yra nuolatinis, ilgas buvimas streso būsenoje.

Darbe perdegimas atsiranda dėl to, kad galbūt darbas yra monotoniškas, galbūt neturime kažkokių siekių, nematome ateities perspektyvų. Gali būti, kad reikalavimai vis didėja ir didėja arba mes patys juos susikuriame vis didesnius, kai pasiekiame savo tikslus ir nei akimirkai nesustojame pasidžiaugti tuo, ką pasiekėme ir su tuo rezultatu pabūti. Perdegimas šeimoje gali atsirasti dėl to, kad yra šeimos nariai, kurie reikalauja daug dėmesio. Galbūt jie kelia per didelius reikalavimus jums kaip sutuoktiniui ar partneriui. Taip pat gali būti, kad jūs ir pats sau tuos reikalavimus susikuriate ir manote, kad jų neįvykdote, nepatenkinate partnerio poreikių, kuriuos atrodo, kad turėtumėte patenkinti.

Perdegimas ar stresas?

Gali atrodyti, kad perdegimas ir stresas yra du greta vienas kito einantys dalykai, nes perdegimas atsiranda dėl streso. Tačiau palyginimui – perdegimas yra tarsi gili, klampi pelkė, kuri jus traukia ir kiekviena jūsų pastanga bent kažkaip kažką padaryti jus dar giliau smukdo. Jūs vis giliau ir giliau sėdate siekdamas savo tikslų. Stresas gi labiau primena bėgimą ant takelio, kuris nuolat greitėja. Mes turime bėgti vis greičiau ir greičiau, ir, kad ir kiek bėgtume, mums neužtenka to, ką padarome. Taigi iš esmės perdegimas yra toks nusėdimas ir vis lėtėjantis gyvenimas, jis labiau siejasi su niūriomis emocijomis, su sulėtėjusiu gyvenimu, depresyviomis būsenomis. Tuo tarpu stresas yra nerimas, bėgimas, bandymas išspręsti viską kartu. Tai – veiklos suaktyvėjimas, mes bandome viską aprėpti, apsėsti visas kėdes, bet mums niekaip nesiseka. Taigi toks skirtumas tarp perdegimo ir streso.

Kur veda ilgalaikis perdegimas?

Jei esame perdegę ilgą laiką, tai gresia lėtiniu nuovargiu. Lėtinis nuovargis jau yra labai patologiška būsena, kai žmogus be išorinės pagalbos negali pats pradėti vėl savarankiškai gyventi. Tuomet reikalingas labai ilgas poilsis, kartais net medikų įsikišimas, kad tą žmogų vėl pastatytų ant kojų. Jei jaučiate perdegimą, vis dėlto siūlau jums patiems pagalvoti, kas jūsų gyvenime vyksta, jei reikia, kreiptis į specialistą, ieškoti pagalbos ir po truputį lipti iš šios pelkės darant dalykus, kurie jums galbūt atrodo natūraliai priešingi tam, ką turėtumėte daryti. Turbūt galvoje sukasi mintis, kad turėtumėte daugiau dirbti ir viskas išsispręs, tačiau priešingai – dirbti reikia mažiau.

Kaip atpažinti?

Kadangi jau paminėjau, kad reikėtų kreiptis į specialistus, kai jau atpažįstate perdegimą, reikėtų pakalbėti apie jo požymius. Taigi kokie yra perdegimo požymiai? Dienos supilkėja ir atrodo, kad kiekviena diena yra bloga, kad ir ką bedarytumėte, rezultatas yra niekinis arba labai menkas. Perdegimas siejasi su tuo, kad neturite energijos ir visą laiką jaučiatės pavargę. Ne tiek pavargę, kad negalėtumėte atsikelti iš lovos, tačiau pakankamai, kad tai jaustųsi per visą dieną nuo pat pradžios. Perdegimas siejasi ir su tuo, kad viskas, ką darote, atrodo prasta, netobula ir, kad ir kiek besistengtumėte, vis tiek gerai nepadarote. Aišku, tai gali būti viena iš perdegimo priežasčių – jei dirbate darbą, kuriame negaunate pripažinimo. Tačiau labai dažnai gaunate pripažinimą, bet perdegimo atveju patys jį nuvertinate. Mes netgi neturime tiek energijos, kad priimtume tai, kad mus kažkas pagiria.

Kaip gelbėtis nuo perdegimo?

Kaip jau minėjau, reikėtų eiti priešinga kryptimi, nei kad atėjote į perdegimą – mažiau dirbti, atsisakyti darbinių arba šeimyninių įsipareigojimų, kuriuos, galbūt, jau prisiėmėte, ir kurie nėra tikrai būtini. Pripažinkime, jog perdegimas gali atsirasti dėl to, kad jums tiesiog krauna, krauna ir negalite pasakyti stop. Jūs aiškiai nenusibrėžiate ribų, kur jums užtenka. Šiuo atveju iš tiesų reikia išmokti šias ribas nusibrėžti. Perdegimas gali atsirasti ir dėl to, kad jūsų gyvenime trūksta miego, yra prasta mityba, arba trūksta fizinio aktyvumo. Vėlgi visi šie faktoriai prisideda prie to, kad savo gyvenime turėtumėte sveiką balansą tarp darbo, šeimos ir jūsų laiko sau. Nes jei neturite erdvės sau ir į jūsų gyvenimą atėjo perdegimas, norite to ar ne, jums tos erdvės padaryti reikės.

Kartais nuo perdegimo gali gelbėti ir tokie dalykai, kaip hobio atsiradimas. Veikla, kuri visiškai nesisieja su darbu, kurį įprastai darote. Tai yra nauja veikla, kuri gali aktyvinti jūsų smegenų veiklą, psichiką ir padėti šiek tiek atitraukti mintis nuo to, kas jus slegia, į tai, kas jus pakylėja. Kovoti su perdegimu galima ir kuriant, mokantis meno, kurti arba mokantis muzikuoti, groti nauju instrumentu. Nuo perdegimo padeda buvimas gamtoje ir fizinis aktyvumas.

Gamta yra sukurta taip, kad, norime to, ar ne, ji mums padeda susistyguoti savo smegenų bangas tinkama linkme. Gamtoje mes galime žymiai geriau atsipalaiduoti – tai oras, erdvė, buvimas ten, iš kur mes natūraliai atsiradome. Tai gali labai stipriai padėti su perdegimu. Ir žinoma, nepamirškite, kad, esant perdegimui, visada galite kreiptis į specialistus, kurie jums padės pasidaryti planą, kaip išlipti iš perdegimo, ir kur jūs galėsite palikti savo kasdienius rūpesčius, kurie jus į tą perdegimą ir įklampino, išmokti naujų įgūdžių, kurie jums padės išlaikyti balansą tarp darbo, šeimos ir asmeninio gyvenimo. Linkiu neperdegti.