Kaip galime padėti kitam susitvarkyti su nerimu?

Nerimą ir nerimo sutrikimus ištverti gali būti labai sunku. Nuolatinis nerimas trukdo susidoroti su kasdienėmis užduotimis ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Vis dėlto nė kiek ne lengviau matyti, kaip nerimas kankina mums artimą žmogų. Tačiau ar galime ką nors dėl to padaryti? Kaip galime padėti kitam susitvarkyti su nerimu? Kaip turėtume elgtis su nerimaujančiu žmogumi? Ir ko geriau nedaryti, jei norime pagelbėti? Psichologė Vaiva Klimaitė.

Nebijokime prieiti

Jei pastebime, kad mūsų draugas ar artimasis nerimauja, tai pirmiausia, kuo galime padėti –  tiesiai šviesiai jo paklausti, ar jis nerimauja, ir dėl ko. Jei žmogus pasako priežastį, jis ją žino, jis pasako, kad jo laukia kažkokia sudėtinga situacija, tuomet galime apie ją pasikalbėti. Kalbėjimas padeda šiek tiek tą nerimą išlieti, tad tai gali padėti ir jūsų artimajam.

Jei žmogus pats jau nebegali atsakyti į klausimą, kas jį kankina ir apie ką yra šis labai stiprus nerimas, galima jam pasiūlyti keletą būdų, kurie gali padėti. Galime išsivesti jį pasivaikščioti, nusivesti pažiūrėti kino filmą ar panašiai, kad žmogus nukreiptų mintis. Jei tai nepadeda, tuomet gali būti svarbu savo artimąjį paskatinti vis dėlto kreiptis į psichologą arba psichiatrą, arba bent jau šeimos gydytoją. Galbūt geriausia net pradėti nuo psichologo, nes gali būti, jog medikamentinis gydymas jam ir nereikalingas. Galbūt jis tiesiog nerimauja dėl neaiškių priežasčių, kurias psichoterapija galėtų padėti atskleisti. To bijoti nereikia. Nerimo jausmas žmogui yra įprastas, suprantamas ir reikalingas. Tad nerimo sutrikimas gali atsirasti bet kuriam žmogui. Tai nereiškia, kad jūs su kažkuo nesusitvarkote, kad tapote silpnas ar kad dar kas nors su jumis negerai. Blogai bus tuomet, jei dėl šio nerimo nieko nedarysite.

Kas (ne)padeda susitvarkyti su nerimu…

Pasakę tokiam žmogui “nustok nerimauti, pamiršk ar išsiblaškyk”, jam niekuo nepadėsime, bet galime sukelti tik dar daugiau nerimo ir kaltės jausmą, kad jis su tuo nerimu nesusitvarko. Susitvarkyti su nerimu gali padėti nuoširdus ir empatiškas priėjimas: “matau, kad esi labai įsitempęs, matau, kad labai nerimauji. Man taip pat neramu, kai tu nerimauji, papasakok, kas dedasi, gal galiu kuo nors padėti”. Galbūt žmogus nerimauja dėl kokios nors problemos, kuri yra tikrai išsprendžiama, tik jis tuo metu jaučiasi įstrigęs. Galbūt tuo metu jam teireikės pasikalbėti, sulaukti patarimo. Tai gali padėti.

Tikrai niekuo nepadeda tokie apibendrinti pasakymai kaip “viskas bus gerai”, “pamiršk”, “išsiblaškyk” arba “ko čia psichuoji“. Tokių pasakymų geriau vengti. Tačiau paprastas empatiškas paklausimas “ką tu jauti?”, “pastebiu, kad esi įsitempęs ir nerimauji”, “kuo galiu padėti?” tikrai gali padėti atverti duris ir leisti pačiam žmogui tai apsvarstyti ir išsakyti. Kartais žmonės neišsako, kad jaučia stiprų nerimą, prislėgtumą ar kitus labai intensyvius jausmus, nes abejoja, ar jų artimieji tai supras, ar jie galės ir norės išklausyti. Todėl gali būti labai svarbu, kad patys artimieji ateitų, paklaustų ir padrąsintų kalbėti apie tai, ką tas žmogus jaučia.