Reklama

     
 
Žurnalas „Aš ir psichologija“

Naujausiame numeryje:

AŠ ASMENYBĖ

Žurnalo autoriai – apie meilę.

AŠ DIRBU

Perfekcionizmas darbe

Aistė Griškonytė

Naujausiame numeryje:

MES TĖVAI

Ar sekti pasaką apie Kalėdų Senelį?

Kamilė Mažvilaitė

Išnešioti vidinį kūdikį

Sigita Valevičienė

TEMA

Sugrįžimas

Liepa T. Raškevičienė

Naujausiame numeryje:

AŠ IR TU

Dovanojimo menas

Gerda Liesienė

PSICHOLOGO DIENORAŠTIS

Išvirkščioji gyvenimo pusė

Aušra Pundzevičienė

Naujausiame numeryje:

AŠ IR PASAULIS

Kultūrinė trauma – anuomet ir dabar

Interviu su Gražina Gudaite

Kad emigracija netaptų tremtimi

Neringa Paliukaitė

ĮDOMIOS ISTORIJOS

Ypatingi skaičiai

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

Naujausiame numeryje:

AŠ ATRANDU SAVE

Svetimas žemėlapis – nevykusi kelionė

Greta Lietuvninkaitė

KŪNAS IR SIELA

Dizainą pavertęs priemone

Interviu su Marium Daraškevičium

Kaip užsiauginti Kalėdas?

Neringa Paliukaitė

Naujausiame numeryje:

NE PSICHOLOGAS

Komplimentų badas?

Valdas Kilpys

Naujo numerio virselis

STRAIPSNIAI
Naujausi žurnalo straipsniai internete nepublikuojami.   Naujausių straipsnių prenumerata RSS būdu
Aš dirbu

Sėkmės paslaptis – veikti išvien

2009'12

Foto: Crystal Leigh Shearin


Milda-astrauskaite

Foto: Crystal Leigh ShearinPsichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas tikėjo, kad žmonės motyvuojami seksualinio instinkto, o individualiosios psichologijos kūrėjas Alfredas Adleris manė, jog žmogaus elgesio motyvacinė jėga - tarpasmeniniai santykiai.

Vaikui bendraujant su kitais žmonėmis gimsta jo psichologinis menkavertiškumas. Matydamas daugiau pasiekusius vyresnius brolius ir seseris bei pranašesnius tėvus vaikas jaučiasi menkesnis. Tačiau menkavertiškumas tampa varomuoju mechanizmu siekiant pranašumo - pralenkti vyresnius ir galingesnius už save. Pasak Adlerio, šis pranašumas gali būti sėkmingai įgyvendintas remiantis socialiniu interesu, t. y. savo tikslus derinant su visuomenės gerove.

Jei jūs žymiam psichoterapeutui Alfredui Adleriui užduotumėte klausimą, kas atveria duris į sėkmę, pasitenkinimą darbu ir gyvenimu, jis tikriausiai atsakytų: „Jūsų socialinis interesas.“

Socialinis interesas

Darbas, šeima ir draugystė, kaip teigia A. Adleris, yra trys pagrindinės žmogaus gyvenimo užduotys. Prieš dvejus metus, dar besimokydama magistrantūroje, pradėjau dirbti su profesoriumi Roy M. Kernu. Jis - individualiosios psichologijos atstovas, dėsto šios krypties paskaitas universitetuose. Būtent per jo paskaitas „užsikrėčiau“ individualiąja psichologija ir ėmiau domėtis galimybe ją pritaikyti darbo aplinkoje.

Viena esminių sąvokų Adlerio teorijoje yra socialinis interesas, arba, kitais žodžiais tariant, bendruomeniškumo (visuomeniškumo) jausmas. Tai - teigiama nuostata kitų žmonių atžvilgiu. Ji reiškiasi palankumu kitiems, rūpinimusi jais, pastangomis būti kitiems naudingam.

Įdomu tai, kad A. Adleris šią sąvoką sukūrė paveiktas Pirmojo pasaulinio karo. Karo, kuris buvo apėmęs visą pasaulį, griovė žmonių gyvenimus, kol galiausiai sugriovė ir tų, kurie šį karą inicijavo. A. Adlerio nuomone, problemos turėtų būti sprendžiamos ne kova. Pripažinimo turėtų būti siekiama ne smurtu, o visuotiniu sutarimu, bendravimu ir bendradarbiavimu, suvokimu, jog esi visuomenės dalis ir esi už ją atsakingas.

Karai vyksta ir dabar. Tarp skirtingų tautų, šalių, tarp atskirų žmonių, šeimose ir organizacijose. Ne visuomet karas perauga į fizinę prievartą. Tačiau kovos vyksta. Plėšomasi dėl darbo vietos išlaikymo, pripažinimo, didesnio atlyginimo, vadovo ar klientų palankumo. Karas destruktyvus, nes visuomet kažkas nukenčia, dažnai tai kaip loterija, kurioje tu laimi arba praloši. Tačiau yra ir kita galimybė - pripažinimo siekti atsižvelgiant į visuotinę gerovę, kitaip tariant, remiantis socialiniu interesu.

Raktas į profesinę sėkmę

Socialinio intereso padedamas žmogus lengviau realizuoja savo potencialą. Kai darbuotojas prisideda prie organizacijos ar savo komandos gerovės, jis įgyja daugiau galimybių reikšti save, kūrybiškai veikti nei vienumoje įrodinėdamas, jog yra geresnis už kolegas. Štai pavyzdys apie tai, kaip visuomeniškumas atveria kelius saviraiškai.

Tomas dažnai apibūdinamas kaip bendraujantis ir bendradarbiaujantis žmogus. Jam nesunku užmegzti naujas pažintis. Bendradarbių yra vadinamas „komandos žaidėju“ dėl savo idėjų ir entuziazmo vykdant grupinę veiklą. Siekdamas bendrų tikslų Tomas tapo vertinamu darbuotoju, kolega, su kuriuo galima pasitarti. Eidamas į darbą, jis nejaučia įtampos dėl neigiamo kolegų požiūrio, nesutarimų. Santykiai su bendradarbiais ir administracija yra puikūs ir netrukdo jam dirbti, kurti, reikšti idėjas. Aplinka, kurią jis susikūrė savo pastangomis, - palaikanti, čia visuomet išklausomos jo mintys.

Socialinio intereso svarbą įrodo ir įvairūs atlikti tyrimai, atskleidžiantys, jog socialinis interesas susijęs su geresne psichine sveikata, pasitenkinimu santuoka, efektyvumu darbe, o menkas socialinis interesas susijęs su depresija, nerimu, įtampa.

Mano ar mūsų pripažinimas?

Pripažinimo trokšta kiekvienas. Svarbu teigiamas vadovo įvertinimas, klientų pagarba ir pasitikėjimas, bendradarbių palaikymas. Norisi jaustis darbuotoju, gebančiu dirbti gerai, taip gerai, kad galėtume didžiuotis savimi, jaustumės lygiaverčiai kolegoms. Tačiau, kaip sako A. Adleris, žmonės klysta, nematydami, jog jų reikšmingumą lemia jų indėlis į kitų gyvenimą.

Vienoje mokykloje dėl ekonominės krizės sukeltų finansinių sunkumų buvo pareikalauta atleisti keletą valytojų. Šiai žiniai pasklidus mokykloje, galėjo kilti sumaištis tarp darbuotojų, tačiau viena iš čia dirbančių moterų savo bendradarbėms pasiūlė alternatyvą - susimažinti atlyginimus visiems ir valyti po didesnius mokyklos plotus. Klausimas buvo išspęstas neatleidžiant nė vienos darbuotojos.

Socialinio intereso demonstravimas, bendravimas ir bendradarbiavimas, siekimas visuomeniškai naudingų tikslų tapo Adlerio kriterijais nustatant žmogaus brandumą ir sveikumą. Pasak psichoterapeuto, nesėkmės ir psichologiniai sutrikimai kyla dėl nepakankamai išvystyto bendruomeniškumo jausmo. Alkoholikai, nusikaltėliai, savižudžiai, problemiški vaikai - visi jie pasižymi mažu socialiniu interesu. Jų tikslas yra asmeninis pranašumas, o triumfas, laimėjimai - reikšmingi tik jiems patiems.

Organizaciją galima palyginti su šeima. Šeimoje vaikas ieško sau vietos, stengiasi įsitvirtinti būdamas naudingas, veikdamas dėl visos šeimos gerovės. Darbuotojas, atėjęs į organizaciją, taip pat ieško vietos, kurioje jaustųsi savas ir naudingas. A. Adlerio teigimu, svarbiausia, ko reikia žmogui, - jausti, kad priklausai visuomenei ir turi joje vietą. Organizacijoje savo vietą galima atrasti suvokus, kuo esi vertingas kitiems.

Efektyviai veikiančioje darbo komandoje kiekvienas turi savo vaidmenį. Pagalvokite apie savo kolektyvą. Galbūt Vytas yra nepakeičiamas derybininkas, Tomas išmano technologiją ir taip prisideda prie bendrų tikslų siekimo. Na, o Ieva geba gerai organizuoti laiką ir užduotis, kurias reikia atlikti. Kuo esate nepakeičiamas jūs? Už ką esate vertinamas kitų? Atsakymas į šį klausimą slepia sėkmingą adaptaciją darbe, gerovę, pasitenkinimą ir pripažinimą.

Įgimta ar įgyta?

Manau, nesuklysiu teigdama, kad darbo aplinkoje santykiai tarp žmonių gali būti ne mažiau komplikuoti nei kitose gyvenimo sferose. Tikriausiai jums yra tekę dirbti su manipuliuojančiais, egoistiškais žmonėmis. Su tokiais kolegomis bendra veikla gali tapti rimtu iššūkiu. Ir nors bendravimo su žmonėmis patirtis mums sako, jog toli gražu ne visiems žmonėms būdingas bendruomeniškumo jausmas, Adleris teigia, kad socialinis interesas yra įgimtas visiems, tačiau jo išvystymas labai priklauso nuo aplinkos. Šeimoje ir organizacijoje svarbu atmosfera, kurioje vaikas ar darbuotojas veikia. Jei aplinka pastiprinanti, palaikanti, tiek vaikas, tiek darbuotojas bus motyvuoti dirbti efektyviau, daugiau, nuoširdžiau.

Renata šiuo metu gyvena Anglijoje. Prieš kelerius metus ji įsidarbino vienoje nekilnojamojo turto kompanijoje. Vos po keleto savaičių jau galvojo apie išėjimą iš darbo. Vadovai buvo despotai, orientavosi tik į asmeninius pasiekimus, visiškai nesigilino į darbuotojų poreikius. Reikalavo pietauti tik pusvalandį, nė minutės nevėluoti, kaskart nepagrįstai priekaištaudavo dėl „nieko neveikimo“. Galiausiai ji šį darbą paliko, kaip ir daugybė prieš tai dirbusių žmonių. Kompanija veikė nesėkmingai, nes darbuotojų kaita buvo ypač didelė. Organizacija nesirūpino darbuotojais, o šie nesirūpino organizacija.

Kitas pavyzdys, kurį jums pateiksiu, parodo organizacijos, pasižyminčios dideliu socialiniu interesu, poveikį darbuotojams, jų lojalumui.

Rita keletą metų dirbo vienoje organizacijoje, kurioje santykiai tarp bendradarbių ir vadovų buvo šilti. Kiekvieną rytą kolegos drauge gerdavo kavą, aptardavo dienos darbus ir kartu jų imdavosi. Rita buvo gera darbuotoja, todėl iš konkuruojančios kompanijos sulaukė viliojančio pasiūlymo. Organizacija viliojo geresnėmis darbo sąlygomis, didesniu atlyginimu. Vis dėlto, Rita pasiūlymo atsisakė, jausdama, kad finansiniai paskatinimai nebus svarbūs, jei santykiai su bendradarbiais bus prasti. Ji nutarė nerizikuoti ir likti ten, kur buvo vertinama ir gerbiama savo kolegų.

Bendruomeniškumo jausmo vystymas

Gyventi egoistiškai, susitelkę į save galėtume tuo atveju, jei gyventume vieni, aukštai kalnuose ar bekraštėje dykumoje. Tačiau abejotina, kad būtume laimingi. Juk saviraiška, kūrybiškumas, pripažinimas paremti kitų žmonių buvimu šalia. Taigi, turint galvoje, kad MANO GEROVĖ = MŪSŲ GEROVĖ, verta pamąstyti apie tai, kaip didinti bendruomeniškumo jausmą, ar, kitaip tariant, socialinį interesą darbe.

Dažnai bendruomeniškumo jausmą kolegos supranta ir reiškia kaip atvirumą ir draugiškumą kitiems, vadinimą vienas kitą vardais ar paplekšnojimą per petį. Tačiau tai ir buvimas naudingam kitiems be tiesiogiai egoistinių paskatų. Norint atsakyti į klausimą, kaip didinti bendruomeniškumo jausmą, reikėtų pakalbėti apie keletą savybių, kurios neatskiriamos nuo socialinio intereso.

Paslaugumas. Paslaugumas artimai susijęs su bendradarbiavimu. Žmonės, tikintys, kad pripažinimas ir įvertinimas galimas tik tuomet, kai veiki vienas, vengia padėti kitiems. Dažnai tai asmenys, bijantys prarasti savo postą, būti pakeisti kitu darbuotoju. Jie nesidalina žiniomis tikėdami, jog taip išliks. Visgi, paslaugumas ir bendradarbiavimas lemia komandos ir organizacijos sėkmę, efektyvumą. Todėl jūs būsite vertinamas ne už tai, kiek žinių turite, o už tai, kiek su jomis galite nuveikti bendradarbiaudami su kolegomis.

Užuojauta. Galime išgirsti sakant, kad darbas yra darbas ir jausmams čia ne vieta. Tačiau žmonės savo skaudulius nešasi visur, ten, kur dirba, - taip pat. Rodymas, jog esi jautrus kito žmogaus emocijoms, suartina. Kolega, kuriam parodysite rūpestį jo savijauta, prisimins tai ir vertins, bus linkęs bendradarbiauti ir jums padėti. Yra juokaujama, kad, norint sėkmingai bendradarbiauti su italų kompanijomis, pirmiausia susėdus reikia aptarti jų šeimos problemas ir džiaugsmus ir tik tuomet pereiti prie verslo. Juokai tai ar ne, tačiau Italijoje dėmesys žmogui, jo šeimai yra svarbus net ir palaikant verslo santykius.

Dėmesingumas. Žmonėms norisi būti pastebėtiems, įvertintiems. Neabejoju, kad, net ir turėdamas krūvą darbų ir užduočių, jūs vis tiek galite rasti laiko pastebėti savo kolegų pasiekimams. Kodėl gi to nepadarius? Net ir nedidelis dėmesys sustiprina bendrumo jausmą, didina norą bendradarbiauti, kuria teigiamus tarpusavio jausmus ir požiūrį.

Pagarba. Žmonės gyvena skirtinguose minčių pasauliuose, įvairiai žvelgia į tuos pačius dalykus. Svarbu tai įvertinti ir kitų žmonių požiūriui rodyti pagarbą. Nebūtina priimti svetimo požiūrio, tačiau pagarba kito idėjoms atveria platesnius kelius reikšti savosioms mintims. Kartais klausydami savo pašnekovo pajuntame nenumaldomą norą paprieštaraut čia ir dabar, tuojau pat! Tačiau toks elgesys užtarnaus panašų kolegų elgesį su mumis. Jei mes nerodysime kolegoms pagarbos, nesistengsime išklausyti, tai ir mūsų nuomonės nebus paisoma, kad ir kokia teisinga ji būtų.

Na, ir pabaigoje norėčiau jums papasakoti trumpą istoriją apie berniuką, kuris gimė priemiestyje, iki ketverių metų amžiaus negalėjo vaikščioti dėl rachito, penkerių jį partrenkė mašina. Vaikas buvo silpnas, ligotas, nuolatos skriaudžiamas savo vyresniojo brolio, kuriam jautė pavydą bei poreikį visą laiką konkuruoti. Augdamas šis vaikas įdėjo daug pastangų tam, kad įveiktų savo trūkumus ir nepilnavertiškumą. Galiausiai jis tapo labai visuomeniškas ir bendraujantis. Jam buvo lengva užmegzti naujas pažintis, įsigyti draugų. Galbūt tai iš dalies lėmė ir jo sėkmę ateityje. Galbūt dėl to mes dabar šį berniuką atpažįstame kaip Alfredą Adlerį, vieną įtakingiausių visų laikų terapeutų, sukūrusių individualiosios psichologijos kryptį, kuri turėjo įtakos daugeliui kitų terapinių krypčių.



Išsispausdinti


Pasidalinkite savo mintimis su kitais skaitytojais:

Vardas:
El. paštas: (nebūtina)



Įveskite šias keturias raides:
Apsaugos kodas

[i]pasviręs[/i] [u]pabrauktas[/u] [q]citata[/q] [b]paryškintas[/b]

   
n_4

 
Reklama

Reklama AV paveikslai

Aš niekada nebūnu taip užimtas, kaip laisvalaikio valandomis.
- Marcus Tullius Cicero
   
 Paieška svetainėje
   
 
 
     
 Paskutiniai skaityti straipsniai
   
   
     
 Populiariausi straipsniai šį mėnesį
   
   
     
  2013 m. liepos mėn. „Aš ir psichologija“ numeryje mėgavausi šiuo straipsniu:
   
 
„Pravėrusi duris patenku į kitą realybę“ - interviu su fotografe Viktorija Vaišvilaite-Skirutiene
„Klausiate – atsakome“ - Saulius Jovaišas
„Tėvų griežtumas: kas veikia, o kas ne?“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Būk čia ir dabar!“ - Sikstas Ridzevičius
„Laiminga dabartis“ - Aldona Steponavičiūtė
„Vaikiško džiaugsmo paslaptys“ - Greta Lietuvninkaitė
„Žaidžiame prasmę“ - Pokalbis su Jurijumi Micharevu
„Kaip tampama suaugusiuoju?“ - Timas Petraitis
„Prisirišti negalima paleisti“ - Asta Buitkutė
„Apie traukos dėsnius“ - Dalia Bagdžiūnaitė
„Kas labiau linkęs į neištikimybę?“ - Milda Pajarskaitė
„Širdis, diriguojanti orkestrui“ - Paulius Sluškonis
„Grožio randai“ - Aistė Griškonytė
Kankliškoji naujiena“ - Interviu su Kristina Kupryte
„Netikėtos dovanos“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Lagaminas į Maroką“ - Dainius Kinderis
„Gyvenimo gurmanai“ - Kęstutis Navakas
 
     

pirktuvė.lt - stalo žaidimai, pokerio žetonai, pokerio kortos, galvosūkiai, žurnalai