Paauglystė - tai toks laikotarpis, kai žmogus apskritai labiau susikoncentravęs į save ir savo jausmus nei kitais amžiaus tarpsniais. Tyrimai rodo, jog kai kuriems paaugliams tai ypač būdinga. Natūralu, kad jie jautriau išgyvena patiriamus sunkumus, nes nesugeba į situaciją pažvelgti iš šalies, kito žmogaus akimis. Dažniausiai paaugliai apie savo sunkumus kalbasi su bendraamžiais - išsikalbėjimas, bendrumo jausmas padeda jiems sėkmingai gyventi toliau. Bėda ta, kad kai kurie paaugliai, bendraudami su bendraamžiais, linkę kalbėti tik apie save ir neišklausyti savo draugo ar draugės. Dėl to visad išklausantys bendraamžiai jaučia nepasitenkinimą, nukenčia draugystė - pastarieji linkę nusigręžti nuo nemokančių klausytis. Taip į save itin susikoncentravę paaugliai pakliūva į uždarą ratą: būdami pernelyg susirūpinę savimi, jie išgyvena daug neigiamų emocijų ir patiria tarpasmeninių sunkumų, o kadangi nemoka atsisukti į kitą, bandydami išspręsti tuos sunkumus, susiduria su dar daugiau bendravimo problemų. Taigi, kaip sako tyrėjai, labai svarbu paauglius mokyti empatijos, išklausyti kitą.

R. Schwartz-Mette, A. J.  Rose, Conversational self-focus in adolescent friendships: observational assesment of an interpersonal process and relations with internalizing symptoms and friendship quality, Journal of Social & Colinical Psychology, Vol. 28, Issue 10, p. 1263-1297, 2009.