„Koks meno kūrinys pakylės arčiau Dievo? - tai labai asmeniška. Turbūt reikia daugiau tų kūrinių žiūrėti ir atpažinti savo“. (Aldona Steponavičiūtė)

„Būna, tiesiog šauna mintis, potraukis eiti ir tapyti. Išeini į tam tikrą kelionę - nuo vieno potėpio prie kito - patenki tarsi į kitą pasaulį. Tai ko aš nesuprantu čia, šioje realybėje, geriau suprantu nuėjusi į paveikslą“. (Roma Serapinaitė)

„Savo savastį, kūrybingumą, dvasinius išgyvenimus žmogus gali patirti per vaizdinį, kuris tam tikroje sąmonės būsenoje iš labai giliai ateina vaizduoties pagalba. Tą vaizdinį gali matyti, išreikšti, ir tai pats tikriausias susitikimas su savastim, dvasingumu. Kartais psichoterapijos metu tenka stebėti, kaip toks susitikimas su savastimi įkvepia žmogui labai daug gyvybės“.(Dovilė Ridzevičienė)

„Didžiausia klaida - į sielą žiūrėti kaip į atvaizdą veidrodyje: čia esu aš, o mano savastis, siela glūdi kažkur viduje, bet tai tarsi skirtinga nuo manęs paties. Savastis, siela - ikireflekcinis dalykas, jis yra iki to, apie ką galvoji, daug giliau. Sielos nevalia subanalinti“. (Valdas Kilpys)

„Taip, savastis yra gerokai daugiau už sąmonės ribų. Vis tik mūsų užduotis - pažinti tai, kaip galima geriau“. (Dovilė Ridzevičienė)

„Aš vis dar ieškau, kas man yra angelas“. (Roma Serapinaitė)

„Jei į sielą žiūri ne kaip į atvaizdą, jei neapkrauni jos nereikalingais atributais, ji lieka laisva. Ji iš tikrųjų ir yra tokia - laisva. Siela - tai dieviškumo įspaudas žmoguje. Kūryba - geriausias sielos laisvės išraiškos būdas. Kuo daugiau laisvės sudėta į kūrinį, tuo tas kūrinys geresnis tarpininkas tarp žmogaus ir Dievo“. (Valdas Kilpys)

„Nesėdėsi ir nelauksi įkvėpimo rankas sudėjęs. Įkvėpimą reikia prisišaukti“. (Aldona Steponavičiūtė)

„Smagu išdrįsti daryti tai, ką nori“. (Roma Serapinaitė)