Po susitikimo su moterimis2009'11
Praeitas ketvirtadienio vakaras man padovanojo didelę dovaną, kurios net nesitikėjau. Knygyne, kuriame galima vienu metu sklaidyti knygas ir gerti arbatą, buvau pirmą kartą. Jau vien tai mane nuteikė pakylėtai (seniai apie tai svajojau). Grupelė smuikuojančių mergaičiukių visai aplinkai suteikė šventės pojūtį. Ore tvyrojo laukimas... Man dar nespėjus nei apšilti, nei apsidairyti ar susivokti, ko laukiu aš, maloni staigmena pasitiko mane. Mano dideliam džiaugsmui sutikau keletą merginų, su kuriom nesimačiau jau apie porą metų. Iš karto pradėjom kalbėtis apie knygą („Bėgančios su vilkais“). Kaip nuostabu buvo dalintis savo „laukiniais“ atradimais, kurie išlaisvina ir suteikia jėgų kasdienybėje. Jaučiausi tarp savų.
Malonu buvo pamatyti aplinkui gausiai susirinkusias ir kitas moteris. Beveik po pusvalandzio, kai vakaras pakrypo diskusijų verpetais, pamačiau čia, rodos, jas visas – ir grobiančias laiką sau, ir tyliai rymančias (lyg aukojančias save visų labui), ir ieškančias tvirtybės, ir ramiai besidalinančias išmintimi, ir globėjiškai susirūpinusias, ir koketiškai sukiojančias savo plaukus... Susirinkusios iš visų pasakų ir jaunos, ir vyresnės, ir taikios, ir karingos. Panašu, jog knyga buvo atversta čia – tarp minkštasuolių, ir visi jos puslapiai vienodai norėjo būti išgirsti ir pastebėti.
Šis vakaras mane pripildė vėl naujų jėgų, atgaivino senas įžvalgas. Dėkoju vakaro vedančiajai ir jo sumanytojai – Egidijai.
Komentarai: 1
|
