Reklama

     
 
Žurnalas „Aš ir psichologija“

Naujausiame numeryje:

AŠ ASMENYBĖ

Apie sukneles, ypatingas vietas ir kitas įdomias būtybes

Interviu su dainininke Johanna Glaza

MES TĖVAI

Kaip išsirinkti tinkamą žaislą?

Aušra Šūmakarienė

Naujausiame numeryje:

AŠ DIRBU

Malonumas taupyti

Interviu su finansininke Marija Bunkaite

TEMA

Mano vieta. Kur ji?

Kamilė Mažvilaitė

Pajusti miestą

Dainius Genys

Naujausiame numeryje:

AŠ IR PASAULIS

Politiniai iššūkiai psichoterapijos kabinete

Agnė Matulaitė

AŠ ATRANDU SAVE

Klausytis širdies balso

Interviu su lenktynininku Benediktu Vanagu

Senatvės dovanos

Jurga Dapkevičienė

Naujausiame numeryje:

AŠ IR TU

Seksualiai nesuderinami. Nuosprendis?

Kamilė Mažvilaitė

Pyktis „už borto“

Andrius Katarskis

Kad piktumas netaptų piktybiškas

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

Naujausiame numeryje:

PSICHOLOGO DIENORAŠTIS

Prestižas

Timas Petraitis

ĮDOMIOS ISTORIJOS

Vertybiniai keliautojai

Aistė Griškonytė

Naujausiame numeryje:

LAISVALAIKIS

Dėmesio! Jus filmuoja renginių operatorius

Paulius Sluškonis

AŠ KELIAUJU

Žvėrys, žmonės ir žaidimai Pietų Afrikoje

Interviu su Ingrida Navickaite

Naujausiame numeryje:

NE PSICHOLOGAS

Jos nešildo

Valdas Kilpys

Naujo numerio virselis

STRAIPSNIAI
Naujausi žurnalo straipsniai internete nepublikuojami.   Naujausių straipsnių prenumerata RSS būdu
Mes tėvai

Emocinis intelektas: suprasti save ir kitus

2009'07


Ramune-zumbakiene

Emocinio intelekto sąvoka išpopuliarėjo palyginti neseniai - tik 1995-aisiais, kai Danielis Golemanas iškyrė sėkmei svarbių savybių derinį. Pasirodė, kad šios savybės daug labiau susijusios su žmogaus sugebėjimu pažinti savo ir kito žmogaus emocijas nei su kokiais nors intelektiniais gabumais. Pastaruosius gana kryptingai lavina mokykla, na, o kas užsiima emocinio intelekto ugdymu? Apie tai kalbamės su psichologe Edita Kuogiene, jau keletą metų vedančia emocinio intelekto lavinimo užsiėmimus vaikams ir paaugliams.

Emocinis intelektasKaip Jums kilo sumanymas vesti emocinį intelektą lavinančius užsiėmimus?

Kasdieniniame darbe man dažnai tenka išgirsti tėvų prašymus pasikalbėti su vaiku, nes jis turi mokymosi ar elgesio problemų. Problemos gali būti labai įvairios: nesimoko, bėga iš pamokų, mušasi, konfliktuoja su pedagogais arba yra uždaras, atrodo vienišas, skriaudžiamas ir panašiai. Kartais tėvai jaudinasi, jei paauglys susiranda grupę draugų ir daugybę laiko praleidžia su jais, o nuo tėvų tarsi užsidaro, atsiriboja. Dažnai toks vaikas ar jaunuolis nenori eiti konsultuotis pas psichologą. Tėvai mano, kad jam reikia, o jis mano, jog ne. Tuomet pasiūlau jam užsiėmimus, lavinančius emocinį intelektą, - tai tarsi kokie tobulinimosi kursai.

Ir paaugliai tuomet sutinka ateiti ir lankyti „tobulinimosi kursus“?

Gaila, ne visi ir ne visuomet. Per pirmąjį pokalbį pademonstruoju konkrečią sugebėjimo suprasti save ir kitą žmogų naudą, leidžiu pajusti, kaip konkrečiai jis gali tuo pasinaudoti jau dabar, esamu gyvenimo momentu. Paskui parodau galimą naudą ateityje. Po pirmojo pokalbio vaikas ar jaunuolis, kuris nematė reikalo eiti pas psichologą ir spręsti savo problemų, dažniausiai pakeičia nuomonę.

O jeigu ne, siūlau konsultacijas tėvams. Kai jie geriau supranta, kas vyksta su vaiku, ir šiek tiek pakeičia savo elgesį su juo kasdien bedraudami, būdami šalia, dažnai pasiekia geresnių rezultatų net už psichologą.

Kas konkrečiai vyksta jūsų vedamų emocinio intelekto ugdymo užsiėmimų metu?

Pavyzdžiui, iš vaiko tyčiojasi bendraklasiai. Su vaiku dirbame pagal tokius žingsnius:

1. Analizuojame jo jausmus, poreikius, tikslus šioje situacijoje. (Tai – savęs pažinimas.) Tarkime, šioje situacijoje vaikas dažniausiai jaučia baimę, pyktį, neviltį. Jis nori būti gerbiamas, atstatyti savo vertę.

2. Analizuojame galimus kitų žmonių, dalyvaujančių situacijoje, jausmus, poreikius, tikslus. (Tai - kitų pažinimas.) Aptariamoje situacijoje bendraklasiai tikriausiai pyksta, o gal ir baiminasi to, su kuriuo konfliktuoja. Jų poreikiai gali būti: pakelti savo vertę, užimti aukštesnę vietą klasės hierarchijoje, būti gerbiamiems.

3. Kartu su klientu ieškome, ką jis šioje situacijoje galėtų pamatyti, pagalvoti, pajusti ir padaryti kitaip, kad pasiektų tai, ko nori, ir būtų labiau patenkintas tuo, kaip pavyko išspręsti konkretų gyvenimo uždavinį. (Tai vadinama savireguliacija ir elgesio keitimu.) Šiuo konkrečiu atveju, vaikas turi išmokti pripažinti sau teisę jaustis vertingam net tada, kai to nepripažįsta kiti, jausti savo vertę net jei kiti bando pažeminti. Vertės pajautimą padedu įsisąmoninti per metaforas. Pavyzdžiui, konflikto metu rekomenduoju prisiminti metaforą: „Aš kaip nešlifuotas deimantas, kurį dabar gyvenimo nemalonumai šlifuoja.“ Mokomės nekariauti net tada, kai atvirai kviečia į karą. Sakykime, jeigu įžeidinėja žodžiais, galima tvirtai, žiūrint tiesiai į akis atsakyti: „Kai kandi - skauda.“

Praktiškai tai - visų trijų emocinio intelekto sudedamųjų dalių (savęs pažinimas, kitų pažinimas, savireguliacija bei tikslų keitimas) treniruotė sprendžiant konkrečius gyvenimo uždavinius.

Kodėl reikia ugdyti emocinį intelektą?

Vaikai, pasižymintys aukštesniu emociniu intelektu, sugeba tapti atsakingesniais, rūpestingesniais, laimingesniais suaugusiaisiais. Dažnai užima aukštesnes pareigas darbe, lengviau susidoroja su savo gyvenimo uždaviniais ir, bet kuriuo atveju, jaučiasi laimingesni. Tai patvirtina ir naujausi mokslininkų tyrimai.

Kokiais emocinio intelekto kriterijais vadovaujatės savo darbe?

Kalbant moksliškai, emocinio intelekto ugdymas - tai emocinių ir visuomeninių įgūdžių lavinimas. Emocinis intelektas, mano manymu, susideda tarsi iš trijų dalių. Pirmoji yra sugebėjimas suprasti, ką jaučiu ir kaip su tuo tvarkausi. Antroji - sugebėjimas suprasti, ką jaučia kiti. Trečioji dalis yra sugebėjimas suderinti savo jausmus ir poreikius su kitų jausmais ir poreikiais taip, kad visi galėtume jaustis gerai ir pasiektume tai, ko trokštame.

Mano vedami emocinį intelektą lavinantys užsiėmimai nėra panašūs į mūsų tėvų naudotus auklėjimo metodus, kai jie nuolat pabrėždavo mums mūsų klaidas, trūkumus (dažniausiai taip ugdydami mums nepasitikėjimą savimi). Savo darbe visada stengiuosi pabrėžti ne žmogaus klaidas ar kaltes, bet sugebėjimą atsakingai išsrėbti prisivirtą košę, kad ir kokia neskani ji būtų, spręsti gyvenimo uždavinį, kad ir koks sunkus jis iš pirmo žvilgsnio atrodytų. Juk neįmanoma visai nedaryti klaidų, svarbu yra iš jų pasimokyti. Sakoma, kad ne savo silpnybėmis, o stiprybėmis remdamiesi einame į priekį.

Ar galėtumėte pasidalyti asmenine patirtimi, kaip ugdote (ar ugdėte) ar tobulinate savo emocinį intelektą?

Ugdyti savo emocinį intelektą man padeda asmeninė psichoterapija. Kartą per savaitę lankausi pas psichologę. Skiriu laiko konsultacijoms su kolege, analizuoju savo poreikius, jausmus, veiksmus, o tada pamatau man nemalonią situaciją iš kitos pusės. Dažnai tada ji jau neatrodo tokia nemaloni. Tačiau kartais būna taip, kad gana graži gyvenimo situacija, pamačius ją iš kitos pusės, pasirodo labai jau nepatraukli. Paskiau būna sunku apgaudinėti save ir kitą kartą jau nebesinori elgtis kaip anksčiau.



Išsispausdinti


Pasidalinkite savo mintimis su kitais skaitytojais:

Vardas:
El. paštas: (nebūtina)



Įveskite šias keturias raides:
Apsaugos kodas

[i]pasviręs[/i] [u]pabrauktas[/u] [q]citata[/q] [b]paryškintas[/b]

   
n_4

 
Reklama

Reklama AV paveikslai

Laikas negali atimti iš paukščio sparnų...
- Laura Lao
   
 Paieška svetainėje
   
 
 
     
 Paskutiniai skaityti straipsniai
   
   
     
 Populiariausi straipsniai šį mėnesį
   
   
     
  2013 m. liepos mėn. „Aš ir psichologija“ numeryje mėgavausi šiuo straipsniu:
   
 
„Pravėrusi duris patenku į kitą realybę“ - interviu su fotografe Viktorija Vaišvilaite-Skirutiene
„Klausiate – atsakome“ - Saulius Jovaišas
„Tėvų griežtumas: kas veikia, o kas ne?“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Būk čia ir dabar!“ - Sikstas Ridzevičius
„Laiminga dabartis“ - Aldona Steponavičiūtė
„Vaikiško džiaugsmo paslaptys“ - Greta Lietuvninkaitė
„Žaidžiame prasmę“ - Pokalbis su Jurijumi Micharevu
„Kaip tampama suaugusiuoju?“ - Timas Petraitis
„Prisirišti negalima paleisti“ - Asta Buitkutė
„Apie traukos dėsnius“ - Dalia Bagdžiūnaitė
„Kas labiau linkęs į neištikimybę?“ - Milda Pajarskaitė
„Širdis, diriguojanti orkestrui“ - Paulius Sluškonis
„Grožio randai“ - Aistė Griškonytė
Kankliškoji naujiena“ - Interviu su Kristina Kupryte
„Netikėtos dovanos“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Lagaminas į Maroką“ - Dainius Kinderis
„Gyvenimo gurmanai“ - Kęstutis Navakas
 
     

pirktuvė.lt - stalo žaidimai, pokerio žetonai, pokerio kortos, galvosūkiai, žurnalai