Paaugliai ir mokėjimas klausytis

Paauglystė - tai toks laikotarpis, kai žmogus apskritai labiau susikoncentravęs į save ir savo jausmus nei kitais amžiaus tarpsniais. Tyrimai rodo, jog kai kuriems paaugliams tai ypač būdinga. Natūralu, kad jie jautriau išgyvena patiriamus sunkumus, nes nesugeba į situaciją pažvelgti iš šalies, kito žmogaus akimis. Dažniausiai paaugliai apie savo sunkumus kalbasi su bendraamžiais - išsikalbėjimas, bendrumo jausmas padeda jiems sėkmingai gyventi toliau. Bėda ta, kad kai kurie paaugliai, bendraudami su bendraamžiais, linkę kalbėti tik apie save ir neišklausyti savo draugo ar draugės. Dėl to visad išklausantys bendraamžiai jaučia nepasitenkinimą, nukenčia draugystė - pastarieji linkę nusigręžti nuo nemokančių klausytis. Taip į save itin susikoncentravę paaugliai pakliūva į uždarą ratą: būdami pernelyg susirūpinę savimi, jie išgyvena daug neigiamų emocijų ir patiria tarpasmeninių sunkumų, o kadangi nemoka atsisukti į kitą, bandydami išspręsti tuos sunkumus, susiduria su dar daugiau bendravimo problemų. Taigi, kaip sako tyrėjai, labai svarbu paauglius mokyti empatijos, išklausyti kitą.

R. Schwartz-Mette, A. J.  Rose, Conversational self-focus in adolescent friendships: observational assesment of an interpersonal process and relations with internalizing symptoms and friendship quality, Journal of Social & Colinical Psychology, Vol. 28, Issue 10, p. 1263-1297, 2009.

Vaikai – puikūs patarėjai

Kaip gerai, jei suaugusieji prisimena, kad vaikus reikia ne tik mokyti ir globoti, bet verta iš vaikų mokytis ar net paprašyti jų globos bei patarimo.

Štai kanadiečių psichologai ir socialiniai darbuotojai sudarė 8-15 metų vaikų (kurie buvo įvaikinti) grupę ir paprašė juos konsultuoti vaikus, kurie bus įvaikinti, įvaikinimui besiruošiančius tėvus bei socialinius darbuotojus apie tai, ką patiria įvaikinamas vaikas, su kokiais sunkumais jis susiduria ir kas jam gali padėti. Pasirodė, kad ši vaikų mokymo programa (kuomet mokė vaikai) buvo labai efektyvi. Minėtieji vaikai šioje situacijoje pasirodė esą ne prastesni socialiniai darbuotojai nei kvalifikuoti specialistai.

M. B. Mitchell, L. Kuczynski, C. Tubbs, Child & Family Social Work, Vol.15, Issue 2, p. 176-185, 2010.

Draugai per amžius

Paprastai manoma, kad jei draugus skiria nemažas atstumas, draugystė dėl to nukenčia, ji tampa labiau pažeidžiama. Tačiau Jungtinėse Valstijose atliktas plataus masto tyrimas parodė, jog tai netiesa. Draugystė tarp žmonių (šiuo atveju kalbama apie tos pačios lyties žmones), gyvenančių toli vienas nuo kito, lyginant su arti vienas kito gyvenančių žmonių draugyste, yra lankstesnė, o ne labiau pažeidžiama. Nustatyta, kad kai draugai gyvena toli vienas nuo kito, jie leidžia vienas kitam tai nutolti, tai vėl priartėti. Jei nutolsta arti vienas kito gyvenantys žmonės, pasirodo, vėl suartėti jiems sekasi sunkiau.  Draugystės tvirtumas iš esmės priklauso nuo emocinio artumo: jei draugystė negili, tai ar žmonės bus arti vienas kito, ar toli, ji bus trapi.

J. A. H. Becker, A. J. Johnson, S. E. Gilchrist, E. Craig, Friendships are flexible, not fragile: Turning points in geographically close and long-distance friendships, Journal of Social &Personal Relationships, Vol. 26, Issue 4, p. 347–369, 2009.

Dvasingumo medžiotojai

Šiais laikais nemažai žmonių lanko įvairiausius dvasingumo bei tobulinimosi kursus, tačiau nepriskiria savęs jokiai tradicinei religinei konfesijai. Belgų psichologai nusprendė patyrinėti, kokiomis asmenybės ypatybėmis šie žmonės pasižymi ir kuo skiriasi nuo konfesines religijas išpažįstančių ir praktikuojančių žmonių. Tiesa, belgai šiuos žmones pavadino „laisvaisiais dvasingumo ieškotojais“. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad laisvieji dvasingumo ieškotojai vaikystėje yra išgyvenę daugiau nesaugumo jausmo bendraudami su savo tėvais nei tradicinių konfesijų išpažinėjai. Nepaisant to, kaip pagrindinį dvasinių paieškų motyvą tiriamieji nurodė ne saugumo, priklausymo tam tikrai grupei poreikį, o dvasingumo siekį. Kaip yra iš tikrųjų: ar tikrasis dvasinių paieškų motyvas yra saugumo ar dvasios paieška - taip ir lieka neaišku. Vadinasi, yra galimybių tolesniems tyrimams.

C. Buxant, V. Saroglou, M. Tesser, Free-lance spiritual seekes: self-growth or compensatory motives, Mental Health, Religion & Culture, Vol. 13, Issue 2, p. 209-222, 2010.

Kaip kinta besilaukiančių moterų atmintis?

Plačiojoje visuomenėje sklando įvairiausi mitai, susiję su nėštumu. Pavyzdžiui, manoma, kad nėštumo metu pakinta tam tikri moterų mąstymo ir suvokimo sugebėjimai - atmintis ir sugebėjimas koncentruoti dėmesį smarkiai susilpnėja. O ar taip yra iš tikrųjų? Psichologai, atlikę tyrimus, nustatė, jog besilaukiančios moters kognityviniai sugebėjimai (tokie kaip atmintis, dėmesys) susilpnėja tik truputį ir praktiškai aiškių pokyčių nepastebima. Tačiau besilaukiančios bei neseniai vaikelio susilaukusios moterys, paklaustos apie atminties ir sugebėjimo sutelkti dėmesį pakitimus nėštumo metu, tvirtino, kad dėmesys ir atmintis stipriai susilpnėja. Lygiai tokią pačią nuomonę išsakė ir negimdžiusios moterys. Tyrėjų nuomone, tai yra vienas pavyzdžių, kaip mus veikia išankstinės nuostatos ir socialiniai stereotipai, nors jie ir neatitinka realybės.

R. Crawley, S. Grant, K. Hinshaw, Cognitive changes ir pregnancy: mild decline or sociatal stereotype, Applied Cognitive Psychology, Vol. 22, Issue 8, p. 1142-1162, 2008.

Patologiškas narcizas

Narcizas – tokia graži, kvapni gėlė. Deja, narcisizmas taip skaniai nekvepia, kitaip tariant, kvepia patologija. Kaip rodo ankstesni tyrimai, narcisizmas paprastai ryškiai koreliuoja su aukštu savęs vertinimu, didybės manija. Atrodytų, narcisizmas neturėtų draugauti su depresija. Juk į depresiją linkusiam žmogui kaip tik būdingas prastas savęs vertinimas, bejėgiškumo jausmas. Vis tik, tyrimų duomenimis, narcizams prislėgtumas būdingas. Tai aiškinama tuo, kad perdėtai save vertinantis žmogus išgyvena nuolatinį nerimą dėl savo vertės, kitaip tariant - jis bijo savo ar / ir kitų akyse prarasti tariamą aukštą statusą. Tokio asmens pakilumo būsena apgaulinga - ji greitai gali virsti depresija ir neviltimi.

Sh. Tritt, A. G. Ryder, A. J. Ring, A. L. Pincus, Pathological narcissism and the depressive temperament, Journal of Affective Disorders, Vol. 122, Issue 3, p.280-284, 2010.

Internetinė neištikimybė ir pavydas

Daugelis tyrimų rodo, kad moterys ir vyrai pavydi dėl skirtingų dalykų ir partnerio neištikimybę suvokia skirtingai: moterys skaudžiausiai išgyvena emocinę vyro neištikimybę, o vyrams skaudžiausia sužinoti apie partnerės fizinius intymius santykius. Tiesa, šiais laikais paplitusi nauja neištikimybės rūšis - internetinė neištikimybė. Įdomu, ar čia galioja tie patys dėsniai ir pastebimi tokie patys lyčių skirtumai? Pasirodo, kad taip. Net ir interneto sferoje, kur įprasti intymūs santykiai negalimi (na, jie vyksta per atstumą), vis tik moterims skaudžiausia ne kad vyrai domisi pornografija ar patiria internetinių seksualinių nuotykių, bet kad užmezga emocinius ryšius su internetine partnere. Vyrams, priešingai, neištikimybė - tai seksas, nesvarbu, ar juo užsiimama realioje lovoje ar virtualiai, t. y. per atstumą.

H. Greethof, P. Dijkstra, D. Barelds, Sex differences in jealousy: The case of Internet infidelity, Journal of Social & Personal Relationships, Vol. 26, Issue 8, p. 1119-1129, 2009.

Nepalaužiamieji

Vieniems tenka didesnės streso porcijos, kitiems - mažesnės. Visgi, net ir patirdami tiek pat streso, vieni jį sėkmingai atlaiko ir toliau sveikai gyvena, o kiti - palūžta. Skandinavų psichologai nusprendė patyrinėti, kokios žmogaus savybės nulemia psichologinį atsparumą darbe, kada „nepakeliamas“ stresas kyla dėl tarpusavio santykių nesklandumų ir prasto psichologinio klimato įmonėje. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog „nepalaužiamieji“ sugeba pažvelgti plačiau ir matyti ne tik dabartinę situaciją, kitaip tariant, mato didesnį paveikslą. Todėl jie nesusikoncentruoja tik į probleminę situaciją. Jie sugeba įvertinti, kada situacija priklauso nuo jų, o kada - ne. Matydami, kad situaciją gali pakeisti į gerąją pusę, jie veikia neatidėliodami, o kai situacijos pagerėjimas nuo jų nepriklauso, „nepalaužiameji“ sugeba be sąžinės graužimo tiesiog atsiriboti ir dėl visokių „neteisybių“ nesukti galvos.

G. Gustafsson, G. Strandberg, Meanings of staying healthy in a context where others develop burnout - phenomenological-hermeneutic interpretation of healthcare personnel's narratives, Scandinavian Journal of Caring Sciences, Vol. 23, Issue 3, p. 456-464, 2009.

Kokia Dievo lytis?

Atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti du dalykus: pirmiausia, ar Dievą žmonės suvokia kaip vyrišką esybę ar kaip moterišką, sprendžiant iš to, kokios „charakterio“ savybės - vyriškos ar moteriškos - jam priskiriamos. Antrasis tyrėjų siekis - ištirti, kaip Dievo įvaizdis susijęs su patiriamu bejėgiškumo jausmu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad Dievui priskiriamos įvairios savybės - tiek vyriškos, tiek moteriškos, ir nė vienos lyties ypatybės nedominuoja. Tačiau pastebėtas įdomus dalykas: tos moterys, kurios suvokė Dievą kaip valdingą esybę, išgyveno daugiau bejėgiškumo nei tos tiriamosios, kurios Dievo valdingumo neakcentuoja. Vyrų atveju situacija priešinga: valdingo Dievo įvaizdį turintys tiriamieji kaip tik išgyvena mažiau bejėgiškumo nei tokio Dievo įvaizdžio neturintys vyrai. Įdomu, kaip tai paaiškinti? Gal vyrams apskritai valdingumas yra savas ir todėl kelia pasitikėjimą?

Sh. Steenwyk, D. C. Atkins, J. D. Bedics, B. E. Whitley, Images of God as they relate to life satisfaction and hopelessness, International Journal fo the Psychology of Religion, Vol. 20, Issue 2, p. 85-96, 2010.

Globos namų auklėtinių tikėjimas

Vaikų, augančių globos namuose, dvasingumas turbūt dar mažai tyrinėtas. Tačiau tokių tyrimų duomenys - įdomūs. Jungtinėse Valstijose atliktas gana plataus masto tyrimas, kurio metu buvo apklausiami įvairių rasių ir tautybių paaugliai. 95 proc. apklaustųjų tvirtino tikį Dievą ir manantys, kad Dievas yra visa ko kūrėjas, Dievas yra meilė. Dauguma apklaustų paauglių teigė, jog meilė ir atlaidumas padeda jiems užgydyti žaizdas. Daugiau nei pusė paauglių tvirtino, kad kai jiems nutinka kas nors blogo ar skaudaus, jie meldžiasi. Paaugliai nurodė šiuos tris pagrindinius dvasinius siekius: įvykdyti tai, ką Dievas jiems paskyrė, tapti geresniu žmogumi ir suprasti savo gyvenimo tikslą.

L. J. Jackson, C. R. White, K. O'Brien, P. DiLorenzo, Exploring spirituality among youth in foster care: findings from the Casey Field Office Mnental Health Study, Child & Family Social Work, Vol. 15, Issue 1, p. 107-117, 2010.

1 2 3 ... 12 13 14 >