Trumpam...2010'03
Trumpam atėjęs pavasaris atnešė daug vandens. Sušlapusios kojos, sustojęs baloje automobilis, kapsėjimas už lango ir nuo lubų... Viena pažįstama man patarė: „Tas vanduo kažką reiškia. Atkreipk dėmesį į sapnus.“ Prisiminiau klausimą, kurį uždavė mergina parodoje: „Kaip nustoti sapnuoti?“ Nustačiusi protingą veido išraišką atsakiau, kad kaip sapnuojate, taip ir gyvenate. Nepasiūliau sapnų užrašinėti, nors man pačiai tai daryti labai patinka.
Po susitikimo su moterimis2009'11
Praeitas ketvirtadienio vakaras man padovanojo didelę dovaną, kurios net nesitikėjau. Knygyne, kuriame galima vienu metu sklaidyti knygas ir gerti arbatą, buvau pirmą kartą. Jau vien tai mane nuteikė pakylėtai (seniai apie tai svajojau). Grupelė smuikuojančių mergaičiukių visai aplinkai suteikė šventės pojūtį. Ore tvyrojo laukimas...
Raudona skarelė ant galvos ir vėjas po ja2009'10
Po Juliaus teksto vėl prisiminiau probėgšmais kliudytą temą žurnale „Aš ir psichologija" rubrikoje „Aš ne psichologas" (ginkdie, toliau dėstomos mintys netaikomos Juliui). Vis sutinku žmonių, kurie keliones, tiksliau turistavimą, nesąmoningai tapatina su dvasingumu. Jų daugėja. Pasakotojų ir įtikinčių klausytojų.
Būtina atskirti keliavimą nuo turistavimo ir atitinkamai keliautojus nuo turistų. Tiek vieni, tiek kiti palieka namus, kažkur juda, kažką mato, bet esminis skirtumas slypi atvirume nuotykiams, net nežinomybėje. Turistai vengia atvirumo ir mano jį esant blogo turizmo agentūrų darbo atitikmeniu. Keliautojai visais įmanomais būdais jo siekia ir net garbina. Turistas turi lankytinų vietų aprašus ir jų lankymo tvarkaraštį, keliautojas geriausiu atveju turi kryptį ir kiekviena „mamos improvizacijos" apraiška jo kelionėje jam teikia beprotišką džiaugsmą.
Kelionių įspūdžiai ir šiek tiek psichologijos2009'10
Per dvi rugsėjo savaites aplankiau keletą vietų pietų Europoje, taigi trumpai dalinuosi keletu pastebėjimų.
Slovėnija. Pirmąsyk čia lankiausi 1993-aisiais. Tada mano įspūdis buvo toks: slavai, o taip gerai gyvena. Dabar nebėra tokio kontrasto tarp Slovėnijos ir Lietuvos, kokį mačiau prieš 16 metų. Vadinasi, bent išoriškai tikrai vejamės Europą. Maža šalis, kaip ir Lietuva, esanti kryžkelėje tarp rytų ir vakarų. Kultūringi, europietiški slavai. Vaišingi ir svetingi. Sudalyvavau televizijos laidoje. Kaip tik dieną prieš lietuviai su slovėnais žaidė krepšinį, pralošė. Po to jiems sakiau - džiaukitės, kad nors kartelį ir jums leidom laimėti. O tai vis mes ir mes...
Spalio 7 d., trečiadienis2009'10
Ieškodama citatų, kurias galėčiau įkelti į Kūrybinio rašymo seminaro skelbimą, radau tokią: „Rašyti paprasta. Tereikia atsisėsti prie rašomosios mašinėlės ir prasipjauti veną“. Žinoma, jos į skelbimą nekėliau, nesinori gąsdinti žmonių. Tačiau teisybės tame matau daug. Rašyti gražiai - nesudėtinga, dėlioti mintis logiškai, nuosekliai, taisyklingai galima išmokti. O rašyti nuoširdžiai ir atvirai? Nesu tikra. Tai net neturi nieko bendra su gebėjimais, greičiau - su drąsa ir asmeninėmis ribomis.
Rugsėjo 25 d., penktadienis2009'09
Šiandien paragavau šokolado su druska. Gavau su „Aš ir psichologija“ iš prenumeratoriams skirtų žurnalų krūvos. Gerai kartais turėti ryšių :) Sikstas juokauja: „Labai tinkamas šokoladas mūsų žurnalui...“ Na taip – ir saldu, ir sūru tuo pačiu. Ir stebina – nes nė už ką nebūčiau pasakius, kad šokoladas su druska galėtų būti skanus!
|
daugiau...
