Stebuklai2009'12
Artėja Kalėdos - stebuklų metas. Tad šį kartą nusprendėme pakalbinti vienas kitą apie stebuklus. O kas Jums yra stebuklas?
Aš ir mano liga2009'12
 Kaip ir daugelis visur lekiančių, nespėjančių, persidirbančių ir save bei savo kūną pamirštančių lietuvių taip ir aš - lėkiau, nespėjau, persidirbau ir... susirgau. Nestipriai: be aukštos temperatūros, be gulėjimo lovoje, be prakaituotų rūbų, tačiau su pasikeitusia sąmone, supratimu, naujomis įžvalgomis.
Sirgti nesinori. Tobulame gyvenimo plane, įsivaizduojant, „kaip turi būti“, ligos nėra. Ji ateina į gyvenimą visada kaip staigmena ir daugeliu atvejų - nemaloni staigmena. Liga išmuša iš kasdienės rutinos, suplanuotos savaitės ir sviedžia tave į pakraštį. Tampi silpnas, ligotas, trokšti rūpesčio, užuojautos, nuolaidų darbe. Kartais dar apsimeti, kad nematai ligos. Vaidini stiprų, pasitikintį savimi, gebantį rūpintis kitais, bet giliai viduje jauti, jog pokytis jau įvyko ir tik laiko klausimas, kiek dar apsimetinėsi. Tada dažniausiai pyksti. Ant visko ir visų: pasaulio, Dievo, artimų žmonių, darbo, viršininko, pavaldinių, kolegų, vairuotojų, netikėtai tvoros plyšyje pasirodžiusių lojančių šunų... Juk tokia neteisybė, kad tu susirgai. Tu taip stengeisi, dirbai, buvai geras žmogus ir susirgai. Už ką?
Apie netektis2009'11
 Ruduo - išsiskyrimo, netekties laikas. Keista, kodėl kai kam jis patinka. Jie sakosi esą laimingi rudenį. Nesąmonė! Juk rudenį visko netenkame: šiluma mus palieka, gėlės nuvysta, atostogų malonumai baigiasi, paukščiai išskrenda... Nelieka nei gandrų pakelėje, nei maudynių ežere... Ir kas čia gali būti gero ir gražaus? Kur jūs matėte reklamą, kuri siūlytų ko nors netekti ir dėl to tapti laimingesniems: Atiduokite mums savo telefoną, televizorių, automobilį, bent dalį savo sveikatos ir pinigų, mes jums nemokamai atjungsime sparčiausiąjį jūsų internetą, mūsų specialistas nemokamai iš jūsų namų išveš visus kompiuterius bei jų priedus... ir tapsite laimingi. Baisu ir kvaila. Todėl niekas tokių nesąmonių ir nereklamuoja. Reklamuoja paprastą ir aiškią tiesą: Jūs nelaimingi, vadinasi, jums kažko dar trūksta, kažko dar nespėjote įsigyti, dar nespėjote sužinoti apie vieną superhiperakciją, skirtą tik jums. Iki visiškos laimės trūksta tik truputį didesnio ir naujesnio buto, spartesnio interneto, kelionės į dar neaplankytą šalį. Ir tik nemėginkite galvoti, kad visa tai įsigijus jums reikės jau nebe kito buto, bet mažiuko namo, dar ekonomiškesnio automobilio, dar spartesnio interneto ir dar vienos naujos valstybėlės jūsų kelionių kolekcijai. Arba štai kita, jau reali reklama - skyrybų centras Vilniuje reklamuoja greitas ir pigias skyrybas. Logiškai pagalvojus, juk jūs neketinate greitai ir pigiai kažko netekti. Juk skiriatės tam, kad įsigytumėte. Nes kažkur už kampo jūsų jau laukia tas šįkart tikrai jums skirtas ir tikrai idealus išrinktasis (-oji).
Teoriškai apie egzistencinę psichologiją ir asmeniškai apie gyvenimą2009'10
 Gyvenime yra gausu klausimų. Vienus užduodame sau patys, kitus išgirstame iš aplinkinių žmonių. Į vienus klausimus atsakyti gana lengva, o į kitus - iš viso nepavyksta. Jei atsakome iš galvos, išeina protingas atsakymas, jei iš širdies - nuoširdus. Neseniai sugalvojau atsakyti į šį klausimą: „Kaip aš suprantu egzistencinę psichologiją?“ Koks mano atsakymas: protingas, nuoširdus ar dar kitoks - palieku spręsti Jums.
Pavasario psichologija2009'04
 Žymi egzistencinės psichologijos atstovė E. van Deurzen asmenybę prilygino metams: „Visi metų laikai - tai skirtingos asmenybės dalys: vienos yra niūrios ir liūdnos kaip ruduo, kitos - šaltos, negailestingos kaip žiema, dar kitos - spalvingos ir neramios kaip pavasaris, likusios - karštos kaip vasara."
Jau daugybę metų pastebiu, kad pavasaris man sukelia tokių stiprių išgyvenimų, kokių nepatiriu jokiu kitu metų laiku. Jis iškelia į paviršių asmenybės dalis, kurios likusią metų dalį būna lyg apsnūdusios. Man pačiam pavasaris panašus į kelionę. Jos lauki tikėdamasis patirti naujų įspūdžių, bet tuo pačiu ir bijai būsimos nežinomybės.
Mažas didelis pasaulis2009'01
 Šis straipsnis atsirado iš vieno labai paprasto ir gražaus sakinio, kurį ištarė mano mokslo draugas Pavelas iš Estijos (tiesa, žodžiai buvo pasakyti rusiškai, o čia pateikiu lietuviškai): „Kai manęs pasaulyje yra mažiau, tai daugiau pasaulio atsiranda manyje...“
„Dievas mums davė dvi ausis ir vieną liežuvį tam, kad mažiau kalbėtume ir daugiau klausytume“ (citata iš vienos didelės Lietuvos bendrovės „Klientų aptarnavimo standarto“).
Dirbdamas psichologu kuo toliau, tuo labiau suprantu, kiek daug žmogui duoda tai, kad jis gali išsikalbėti. Nuoširdus, dėmesingas kito žmogaus klausymas yra jam dovana. Kartais užplūsta jausmas, jog visuomenė nevertina savo ausų ir tai, kad turi tik vieną liežuvį, stengiasi kompensuoti nuolatiniu kalbėjimu, nuomonės reiškimu, interneto dienoraščių rašymu, postringavimu bei kitų žmonių protinimu. Taigi, pirma šio straipsnio dalis tebūnie apie tai, kaip klausyti.
Tyla2008'11
 Toliau domiuosi depresija ir jos gydymu. Ieškau knygų apie tai. Ne mokslinių ir ne iš serijos „10 būdų, kaip įveikti...". Kitokių, tikresnių.
Artėjant Vėlinėms, vis dažniau susimąstau, kaip siejasi mirtis ir depresija. Psichologijos teorija sako, kad tiesiogiai: kiekvienas depresijos atvejis susijęs su netektimi, ne būtinai realia, galbūt tik įsivaizduojama. Bet šįkart teorija mane menkai domina. Niūrią rudenišką popietę norisi kažko gyvo. Gyvo pokalbio su gyvu žmogumi. Bibliotekos lentynoje susirandu „Viršvalandžius" ir pradedu bendrauti su Jurga Ivanauskaite. Gerai žinau, kad sergant depresija viršvalandžiai darbe tikrai nepadės, tik dar labiau ją pagilins. Bet gal padės gyvenimo viršvalandžiai, kuriais Jurga ir dalijasi.
Laiškas mokytojui2008'09
 Iš ankstesnių publikacijų turbūt mane prisiminsite kaip knygomis besigydantį depresijos apimtą psichologą. Praėjusiuose rašiniuose minėtos knygos man labai padėjo, tačiau depresijos neišgydė, taigi pradėjau galvoti apie chirurginių intervencijų būtinybę.
Šįkart bibliotekos lentynoje mano dėmesį patraukė knyga apie atleidimą - Daniel Ange „Atleidimas - dieviškoji chirurgija". Knygoje autorius kalba apie gydančią atleidimo sau, Dievui, artimui galią. Nuolankią išpažintį ir atgailą jis įvardija kaip puikų būdą atleisti, kaip išsilaisvinimą, vidinį išgijimą. Todėl ilgai nelaukęs mėginu imtis autoriaus siūlomų terapinių priemonių. Neilgai trukus spontaniškai atlieku išpažintį. Galbūt artėjantis rugsėjis kaltas, kad ta išpažintis - apie mokyklą. Išpažintis mokytojui. Laiškas mokytojui.
Belaukiant aušros2008'05
 Skaitytojai, skaitę pirmąjį žurnalo „Aš ir psichologija“ numerį, mane turbūt prisimins. Esu tas psichologas, kurį užklupo ir parklupdė depresija. Parklupdė maldai. Žinau, kad mano atvejis - ne pats sunkiausias, nes kitus depresija tiesiog paguldo, o būna ir dar blogiau... Tada patys žmonės melstis jau nebegali, tada mes meldžiamės už juos. O dviem pirmaisiais atvejais melstis dar galima, ir malda, kaip teko patirti, tikrai padeda.
Praėjusiame numeryje aprašytos kunigo T. Dajczerio rekomendacijos daugiau laiko skirti maldai buvo neblogos, tačiau malda mano depresijos neišgydė. Todėl nusprendžiau tęsti savo biblioterapinę kelionę (kelionę po knygų pasaulį). Šįkart nutariau kreiptis į psichoanalitiką - italą Valerio Albisetti. Neseniai pasirodė nauja jo knyga „Juoktis širdimi“.
Biblioterapinė kelionė2008'03
 Kartais nutinka, kad suserga ir gydytojai, ir kiti pagalbininkai. Kartais jie užsikrečia nuo savo ligonių, o kartais - nuo paties gyvenimo. Panašiai nutiko ir man, psichologui. Kai depresija (prislėgtumas - liet.) tapo sunkiai pakeliama (nors nelabai suprantu, kam iš viso bandžiau ją kilnoti, jei ji tokia sunki), nutariau pasigydyti.
Pasvarstęs ir pasitaręs su kolegomis nusprendžiau, kad geriausiai man galėtų padėti kelionės po pasaulį. Knygų pasaulį.
|
daugiau...
