Reklama

     
 
Žurnalas „Aš ir psichologija“

Naujausiame numeryje:

AŠ ASMENYBĖ

Apie dramblius, sąžiningumą ir kitus nebanalius dalykus

Interviu su režisieriumi Ignu Jonynu

AŠ DIRBU

Darbo santykių laboratorija

Aistė Griškonytė

Naujausiame numeryje:

MES TĖVAI

Vaikų košmarai ir naktinis siaubas

Kristina Augustinaitė

Burbuliuojanti karta

Daiva Bartušienė

Naujausiame numeryje:

TEMA

Užkurkime įkvėpimo variklį

Gerda Liesienė

Gaivaus oro gurkšniai

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

Naujausiame numeryje:

AŠ IR TU

Seksualinis amžius

Kamilė Mažvilaitė

AŠ ATRANDU SAVE

Katarsio kančia

Timas Petraitis

Naujausiame numeryje:

AŠ IR PASAULIS

Socialinių tinklų šešėliai

Greta Lietuvninkaitė

PSICHOLOGO DIENORAŠTIS

Keliaujam? Keliaujam!

Aušra Pundzevičienė

Naujausiame numeryje:

ĮDOMIOS ISTORIJOS

Kalbos išdykavimai

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

KŪNAS IR SIELA

Kaip prisijaukinti rudens darganas?

Neringa Pauliukaitė

Naujausiame numeryje:

AŠ KELIAUJU

Apie islandus su šypsena

Milda Palilionytė

NE PSICHOLOGAS

Kai vikšras svarbesnis už drugelį

Valdas Kilpys

Naujo numerio virselis

STRAIPSNIAI
Naujausi žurnalo straipsniai internete nepublikuojami.   Naujausių straipsnių prenumerata RSS būdu

Aš auginu itin gabų vaiką

2011'01

Gabus vaikasRašytojas Markas Tvenas yra pasakęs, kad žmonės, turintys ypatingų gabumų ar bent potencialių gabumų, gali taip ir nugyventi savo gyvenimą niekieno neatrasti.

Įsitikinimas, kad gabumai yra įgimti ir išlieka nepakitę visą gyvenimą, tėra mitas. Kai kurių žmonių nepaprastas talentas ir produktyvumas atsiskleidžia labai anksti ir pasireiškia visą jų gyvenimą, tačiau kartais žmogaus gabumai ir talentas lieka nepastebėti ilgą laiką ir atsiskleidžia tik jam suaugus, o pasitaiko, kad vaikas, išsiskyręs iš kitų nepaprastais sugebėjimais, užaugęs niekuo neišsiskiria. Kartais gabūs vaikai lieka nepastebėti vien todėl, kad artimi žmonės nelaiko jų ypatingų gebėjimų vertingais.

Kaip atpažinti ypatingus vaiko gabumus ir į ką vertėtų atkreipti dėmesį tėvams, auginantiems itin gabų vaiką? Ieškodama atsakymų į šiuos klausimus, kalbėjausi su psichologijos daktaro disertaciją šia tema rašančia Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorante, VšĮ VDU „Rasos“ gimnazijos psichologe Jurga Misiūniene.

Šiuolaikinės pamotės ir patėviai

2011'01

Šiuolaikinės pamotės ir patėviaiŠiuolaikinės pamotės ir patėviai podukrų ir posūnių nepamiršta miške, neveja į pūgą skinti žibuoklių ar iki vidurnakčio pasodinti du šimtus krūmų rožių. Šiuolaikinės pamotės ir patėviai nori būti mylintys partneriai savo sutuoktiniui ir kiek įmanoma geresni jo vaikams. Tačiau ne viskas priklauso nuo žmogaus, ateinančio į šeimą, žavesio ar gerų norų.

Viešosios įstaigos „Gera būsena“ psichologė-psichoterapeutė Aušra Šapranauskienė pasakoja, kaip geriausiai elgtis, jei atsidūrėte situacijoje „aš, mano gyvenimo partneris ir jo vaikas“.

Mes jau trise!

2010'12

Vaikelio atėjimas į šeimą - didelis iššūkis. Jis pakeičia visų porų santykius. Deja, daugiau nei pusė sutuoktinių teigia, jog jų santykiai pablogėjo. Kaip pasikeičia poros santykiai, kai atkeliauja mažylis į namus? Kaip išlaikyti meilę ir bendrumo jausmą? Ką daryti, kad  šeima gimus vaikeliui dvasiškai praturtėtų?

Nereklaminė  istorija

Papasakosiu jums vienos poros istoriją. Nors ji nėra linksma, bet labai tikra. Jei apsižvalgytume aplinkui, pamatytume ne vieną tokios istorijos variantą.

Gyveno kartą du jauni žmonės Judita ir Algirdas. Judita buvo vadybininkė, Algirdas - tinklalapių dizaineris. Abu draugavo jau metus ir jautė, jog myli vienas kitą. Jie turėjo nemažai draugų, mėgo vakarais nueiti į kiną, iškylauti. Jaunuolius siejo tikslai - sukurti laimingą šeimą, kopti karjeros laiptais, turėti savo namus, keliauti. Taigi, nenuostabu, jog po metų jie susituokė, o kai dar po pusmečio sužinojo apie būsimą šeimos pagausėjimą, netvėrė džiaugsmu.

Seksualiniai vaikų žaidimai

2010'10

Suaugusiesiems vaikai primena nekaltus, tyrus angelėliu , todėl susidūrę su savo vaikų seksualiniu elgesiu tėčiai ir mamos dažnai išsigąsta ir pasimeta. Staiga pasidaro neaišku, kur yra riba tarp to, kas leistina, normalu, ir to, kas neturėtų būti toleruojama.

Seksualumą esame pripratę sieti išskirtinai su suaugusiųjų pasauliu, tačiau iš tiesų žmogus jau nuo ankstyvos kūdikystės yra seksualus. Moksliniai stebėjimai rodo, kad  berniukams dar būnant gimdoje įvyksta pirmosios erekcijos, kūdikiai gali masturbuotis, o dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų domisi priešinga lytimi ir žaidžia seksualinio tyrinėjimo žaidimus.

 

Žaidimas ir lytiškumas

Žaidimas - pagrindinė ir svarbiausia vaiko veikla, padedanti pažinti save ir pasaulį. Todėl stebėdami vaiko žaidimą psichologai, mokslininkai ir tėvai gali sužinoti, kaip jis jaučiasi, vystosi, kokia yra jo patirtis. Žaidimas taip pat parodo ir vaiko lytinę raidą, tapatybę bei galimus jos sutrikimus. Taigi, žaidimui būdingas ir lytiškumas. Paprastai mamos žaisdamos savo mažylius švelniai glosto, bučiuoja, priglaudžia, o tėčiai mėto į viršų, kutena, stengiasi padaryti ką nors netikėto. Tėvai skirtingai žaidžia, bendrauja su savo vaiku nuo pat jo gimimo taip suteikdami jam patyrimą, kad pasaulyje egzistuoja du poliai - vyriškas ir moteriškas.

 

Ką auginsime: atėniečius ar spartiečius?

2010'08

 

Antrokas Lukas į mokyklą atėjo blogos nuotaikos – vakar sulūžo jo žaidimų kompiuteris. Pirmos pamokos metu jis susipyko su suolo drauge, per pertrauką stumdėsi, šūkaudamas įsiterpė į bendraklasių pokalbį, muzikos pamokoje buvo susierzinęs, atsikalbinėjo mokytojai, per pietus jis užgauliojo šalia sėdintį berniuką. Dienos pabaigoje Lukas jautėsi dar labiau prislėgtas. Vakarykštis įvykis jį liūdino, o šiandienos elgesys vertė jį jaustis nesmagiai.

Kas įvyko? Lukas jautėsi nusiminęs ir liūdnas. Nemokėdamas įvardinti savo jausmų ir atskirti savo vidinės savijautos nuo išorės įvykių, jis pyktį ir liūdesį liejo ant šalia esančių žmonių. Kaip Lukas elgtųsi, jeigu žinotų, kokius jausmus kitiems sukelia toks jo elgesys? Ką jaučią kitas, kai Lukas jį užgaulioja?

Piešinys – langas į vaiko pasaulį

2010'08

 

Piešiantis vaikas kartais primena mokslininką, su dideliu susikaupimu ir entuziazmu braižantį popieriuje paslaptingus ženklus. Piešimas vaikui – tarsi kalba, padedanti užmegzti ryšį su aplinka, išreikšti save ir savo jausmus. Piešimo procesas padeda mokytis pažinti save, lavinti judesius, mąstymą, vaizduotę.

Kartais tėveliai nerimauja, jei vaikas piešia tamsiomis spalvomis, pavaizduoja monstrus ar prievartos scenas arba kategoriškai atsisako pripažinti, kad drambliui piešti netinka mėlyna spalva. Vaikų piešiniai – paslaptis, kurią norisi pažinti. Šiame straipsnyje norėčiau papasakoti apie tai, kokią įtaką vaiko ugdymui daro piešimas, kūrybinė veikla, kaip piešiniai gali tapti langu, pro kurį galima pažvelgti į vaiko vidinį pasaulį, suprasti, kaip jis jaučiasi, kokios pagalbos reikia ir, pagaliau, kaip piešimas gali padėti atstatyti prarastą ryšį su vaiku, bendrauti, patirti buvimo kartu džiaugsmą.

Pikti tėvai piktus ožiukus gano

2010'07

Turbūt ne kartą girdėjote, jog pykti galima ir net kartais būtina, nors dažnai aplinkiniai žmonės sako „nepyk, baik pykti“, „pykti negražu“, „pykti negalima“. Per konsultacijas tėvai dažnai užduoda klausimą: „Mušti negalima, pykti negalima, tai ką daryti, jei vaikas lipa ant galvos, pastoviai bliauna ir visiškai nebeklauso?! Kur dėti savo pyktį?“

Pyktis kyla, jei nepatenkiname savo noro, poreikio. Jis gali būti naudingas, nes skatina veikti, siekti tikslo, padeda mobilizuoti savo fizines ir psichines jėgas ir iš neįmanomo padaryti įmanoma. Pyktis gali veikti kaip ženklas (kartais net kaip skambutis), kad turime neišpildytą norą, troškimą. Tai gali būti ženklas mums, suvokiantiems, kas su mumis vyksta. Tačiau kiek kitaip yra su augančiais vaikais.

Vaiko vystymasis vyksta jam užsiimant tam tikra veikla, ji augant keičiasi. Kitaip tariant, vaikas tobulėja veikdamas. Vadinasi, jis nuolat kažkaip elgiasi (ką tėvai ir pastebi), priklausomai nuo to, kaip jaučiasi ir ką išgyvena (apie tai tėvai gali numanyti). Apskritai, tai yra susiję su elgesiu ir emocijomis. Pyktis – su išgyvenamu nepasitenkinimu susijęs jausmas. Kūdikis apie jaučiamą nepatogumą praneša tėvams verkdamas. Kai kūdikis ūgteli, jo veikla darosi sudėtingesnė, pykčio išraiška ir jėga keičiasi (nuo daužymo iki laužymo, nuo rėkimo iki bjaurių žodžių išsakymo). Kuo mažiau vaiko poreikių patenkinama, tuo daugiau diskomforto jis išgyvena, ir jeigu vaikas aktyvus, jo elgesys tampa agresyvus. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda žaisti su bendraamžiais, jo agresija nėra apgalvota, tyčinė. Jis gali atimti žaislą iš kito arba jį pastumti, mušti, bet tai daro tam, kad atimtų žaislą arba pašalintų kliūtis, o ne tam, kad įskaudintų kitą vaiką. Kiek vyresnio amžiaus vaiko agresija būna sąmoninga.

Kaip tėvams kalbėti, kad vaikai klausytųsi

2010'07

Balandžio mėnesį išspausdinę straipsnį „Jūsų vaikai ne vaikai Jums“, kuriame kalbama, kaip smarkiai mūsų mažuosius veikia prastas įvertinimas, sulaukėme begalę tėvelių laiškų, kuriuose prašoma paaiškinti, kaip reikėtų kalbėtis su vaikais, kad šie pakeistų nepriimtiną elgesį.

Efektyvus bendravimo būdas paveikti nepriimtiną vaiko elgesį: „Pranešimas „Aš“

Vaikai linkę keisti savo elgesį, jei tėvai pasako, kaip jų elgesys veikia juos ir kaip jie dėl to jaučiasi. Straipsnyje pristatysiu vaikų psichologo dr. Thomaso Gordono metodiką, padėsiančią jums efektyviai bendrauti su savo vaikais. Tam turėtumėte laikytis šių principų:

· Apibūdinti nepriimtiną vaiko elgesį jo nekaltindami.

· Nusakyti, kokius jausmus šis elgesys jums sukelia.

· Išdėstyti konkretų nepriimtino elgesio poveikį jums.

 

Kas gali priversti paauglius dirbti?

2010'06

Žodis „priversti“ man patinka, nes paaugliai ne kartą kankino mane, mano draugus ir klientus. Kai suaugusieji išsijuosę dirba, dabartiniai paaugliai atsipūtę naršo internete ir jų nieko nebepriversi. Tiek tėvai, tiek mokytojai pastebi, kad šiuolaikiniai paaugliai kitokie. Kodėl jie taip pasikeitė? Galbūt suaugusieji netinkamais būdais verčia paauglius dirbti? Ir svarbiausia – kaip išmokyti paauglius dirbti, kad jie laiku pasiruoštų suaugusiojo gyvenimui?

Tvarka, atsakomybė ir pastangos išėjo iš mados. Jei mažesni mokiniai dar priima pareigas ir nereikalauja teisių, tai paauglystėje viskas apsiverčia aukštyn kojom. Mūsų kultūroje nėra aiškių taisyklių, kokios paauglių kaip būsimų suaugusiųjų pareigos, bet atrodo logiška, kad žmogus turi turėti vienodą teisių ir pareigų kiekį. Kodėl šiais laikais vis aštresnė paauglių atsakomybės problema? Visų pirma, atsakomybės reikšmė sumažėjo, nes šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje iš viso mažiau vertinamas autoritetas ir pastangos. Bausmė kyla iš autokratinės sistemos, kurioje autoritetingas žmogus, užimdamas dominuojančią padėtį, turėjo privilegiją skirti apdovanojimus ir bausmes. Pastaruoju metu socialinė struktūra pasikeitė, vaikas užėmė tokią pat socialinę padėtį, kaip ir suaugusieji: mokyklose nebėra fizinių bausmių, kur kas kruopščiau ginamos vaikų teisės, kai kuriose šalyse vaikai net gali paduoti tėvus į teismą.

Apie suaugusius vaikus ir jų tėvus

2010'06

„Maži vaikai spaudžia kelius, dideli širdį“, – byloja senolių išmintis. Ko gero, tai tiesa, bet šįkart kalbame apie suaugusius vaikus ir jų tėvus, kurie buvo ir yra visai ne tokie, kokių mes būtume sau palinkėję. Kaip išmokti juos priimti? Kaip susitaikyti su skausminga vaikystės patirtimi? Ir svarbiausia – kaip pagaliau suaugti?

Kalbamės su Individualiosios psichologijos instituto direktore, psichologe Erika Kern.

Kaip nutolę ar kokie artimi turėtų būti tėvai ir jų suaugę vaikai?

Oficialiai suaugusiaisiais tampame sulaukę 18 metų, tačiau iš tiesų suaugame tada, kai savo gyvenimą kuriame patys ir prisiimame klaidų ar nuklydimų pasekmes. Vieni šį amžių pasiekia anksčiau, kiti vėliau dėl pačių įvairiausių priežasčių.

1 2 3 4 5 >

   
n_4

 
Reklama

Reklama AV paveikslai

Jei gyvenimas tau nėra didžiausias džiaugsmas, tai tik todėl, kad tavo protas eina klaidinga linkme.
- Лев Николаевич Толстой
   
 Paieška svetainėje
   
 
 
     
 Paskutiniai skaityti straipsniai
   
   
     
 Populiariausi straipsniai šį mėnesį
   
   
     
  2013 m. liepos mėn. „Aš ir psichologija“ numeryje mėgavausi šiuo straipsniu:
   
 
„Pravėrusi duris patenku į kitą realybę“ - interviu su fotografe Viktorija Vaišvilaite-Skirutiene
„Klausiate – atsakome“ - Saulius Jovaišas
„Tėvų griežtumas: kas veikia, o kas ne?“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Būk čia ir dabar!“ - Sikstas Ridzevičius
„Laiminga dabartis“ - Aldona Steponavičiūtė
„Vaikiško džiaugsmo paslaptys“ - Greta Lietuvninkaitė
„Žaidžiame prasmę“ - Pokalbis su Jurijumi Micharevu
„Kaip tampama suaugusiuoju?“ - Timas Petraitis
„Prisirišti negalima paleisti“ - Asta Buitkutė
„Apie traukos dėsnius“ - Dalia Bagdžiūnaitė
„Kas labiau linkęs į neištikimybę?“ - Milda Pajarskaitė
„Širdis, diriguojanti orkestrui“ - Paulius Sluškonis
„Grožio randai“ - Aistė Griškonytė
Kankliškoji naujiena“ - Interviu su Kristina Kupryte
„Netikėtos dovanos“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Lagaminas į Maroką“ - Dainius Kinderis
„Gyvenimo gurmanai“ - Kęstutis Navakas
 
     

pirktuvė.lt - stalo žaidimai, pokerio žetonai, pokerio kortos, galvosūkiai, žurnalai