Duona2009'12
 Buvo laikai, kai baltų kraštuose žmogus be duonos vargiai galėjo išgyventi. Šiais laikais maisto produktų pasirinkimas - didžiulis, mes tikrai galime išgyventi ir be duonos. Be duonos tiesiogine šio žodžio prasme. Tačiau ir šiandien negalėtume išgyventi be to, ką duona simbolizuoja.
Manoma, kad duona gimė dar ankstyvojo neolito laikais, kai buvo išrastos girnos. Šveicarijoje rasta duonos, keptos prieš 4000 metų, Egipte - prieš 3500 metų. Lietuvoje duona vartojama nuo pirmųjų amžių po Kristaus. Lietuvos kaime ruginė duona iki dvidešimto amžiaus buvo pagrindinis valgis.
Pagonybės laikais lietuviai taip labai mylėjo duoną, kad turėjo net duonos dievaitį. Jie iš žalvario išdegindavo duonos dievaičio statulėlę. Tai būdavo bandelės formos žalvarinis gabalėlis, kurį žmonės bučiuodavo ir naudodavo kaip vaistą nuo įvairių ligų. Pagonybės laikais ir vėliau duona buvo aukojama deivei Gabijai, žemės deivei Žemynėlei, vandens dievybėms. Etnografiniai šaltiniai kalba apie buvusią net duonos rūgšties dievybę ir dvasią, deja, jos vardas dar neišaiškintas. Duona buvo aukojama prieš pirmąjį arimą, sėją, pradedant ir baigiant kirsti rugius, nuimant derlių ir baigus kūlę. O dievams aukojama tik tai, kas tikrai vertinga.
Kūno erudicija2009'11
 Maskva. Šeremetjevo. Mane pasitinka draugas. Pastebiu, kad puiki fizinė jo forma atkreipia žmonių oro uosto laukiamajame dėmesį. Jis - Soslanas Varzijevas, sporto psichologas, žvaigždžių treneris, vienas iš autoritetingiausių Rusijos ekspertų asmens fizinio lavinimo srityje. Jo straipsniai ir mokslinės publikacijos spausdinami daugelyje žurnalų, šiais metais išleista S. Varzijevo knyga.
S. Varzijevas savo unikalia metodika sukuria gracingus siluetus, kuriuose meistro ranką galima atpažinti taip aiškiai, lyg kūnas būtų aukštosios mados drabužis su etikete „S. Varzijevas“. Šis žmogus turi stulbinantį gebėjimą per matomus trūkumus jautriai suvokti ir įsivaizduoti tikrąjį vidinį žmogaus grožį, išlaisvinti šį įvaizdį ir pateikti žmogui kartu su nauja gyvenimo kokybe. Jautrus, dėmesingas, gerbiantis individualumą asmeninis treneris deda visas pastangas, kad padėtų klientui kurti naują požiūrį į savo individualų fizinį ir estetinį vaizdą. S. Varzijevo klientais yra buvę daugelis Rusijos politikos, verslo ir pramogų pasaulio žvaigždžių.
Beje, pagal pirmąjį išsilavinimą S. Varzijevas - inžinierius architektas. Šis išsilavinimas, nuo vaikystės įskiepytas harmonijos, grožio ir kūno estetizmo suvokimas, asmeninė treniravimosi patirtis yra išskirtiniai šio profesionalo bruožai. Jaukiai įsitaisome viename Maskvos restoranėlyje ir pradedame pokalbį.
Per daug nebus niekada!2009'10
 Žmogus nevalgęs gali išgyventi iki 40 dienų, negėręs numirs aštuntą parą. Kiek laiko išgyventume nepatirdami emocinio kontakto su kitu asmeniu, nustatyti sudėtinga, tačiau akivaizdu, kad nepatenkinus šio poreikio tikrai kenčia kaip kūnas, taip siela.
Žmogaus psichikos tyrėjai sako: meilės, empatijos, emocinio kontakto poreikio neįmanoma patenkinti iki galo. Vadinasi šių dalykų niekada nebus gana - esame kaip stebuklingi ąsočiai: kiek pilsi, tiek tilps. Žmogaus poreikiai - jo asmenybės ir elgesio karkasas, jų tenkinimas - visą gyvenimą trunkanti veikla. Taigi, taip ir gyvename...
Vaisiai – sveikatos ir jutimų harmonijos šaltinis2009'09
 Gamta ir žmogiška prigimtis dovanoja galimybę džiaugtis ir mėgautis jutimų malonumais. Tikriausi, natūraliausi, paprasčiausi džiaugsmai yra lengvai prieinami. Tik ar visada sugebame naudotis šia dovana?
Poetas Pablas Neruda yra rašęs:
„Aš atnešiu tau iš kalnų laimės gėlių varpelių
Tamsių lazdyno žirginių ir kaimiškas pintines bučinių.
Aš noriu su tavim daryti tai, ką pavasaris daro su vyšniomis.“
Šis straipsnis - ne apie meilės žaidimų malonumus, o apie vaisius ir uogas. Ne tik apie jų naudą sveikatai ir grožiui, bet ir apie pojūčius valgant.
Aš galiu save valdyti!2009'09
 Ką rinktumėtės Jūs: karališkos kilmės genealoginį medį, karūną ant galvos ir galimybę, kad Jūsų profilis puikuosis ant valstybinių banknotų ir monetų, ar gebėjimą reguliuoti savo vidinę emocinę būseną taip, kaip Jums patinka? Alternatyva primena viduramžių šarlatanų pasiūlymą įsigyti jaunystės eliksyro ar, visgi, tai įmanoma? Atmeskime išankstinį skepticizmą ir pažvelkime giliau.
Evoliucijos eigoje žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie išorės sąlygų lėmė individo „būti ar nebūti“. Jei pradžioje svarbūs buvo fiziniai duomenys (kas stipresnis, greitesnis, ištvermingesnis), dabar vis labiau aktualus tampa gebėjimas reguliuoti savo „vidinį turinį“. Žiniasklaida ir psichologai skelbia apie nuolatinį stresą, stiprėjantį visuomenės neurotizmą, emocinį „perdegimą“ ir t. t. Panašu, kad vis greitėjantis gyvenimo tempas ir išorinės aplinkybės reikalauja iš statistinio piliečio žengti kitą žmonijos evoliucijos žingsnį - išmokti operatyviai reguliuoti savo psichinę ir emocinę būseną. Ką reiškia „reguliuoti“? Lanksčiai ir operatyviai persijungti iš vienos emocinės būsenos į kitą (ką tik bariausi su šefu, o dabar mandagiai kalbu su užsakovu), valdyti vidinę būseną taip, kaip tau to reikia (visgi nesibarti su šefu, išlaikyti ramybę) ir pan. Taigi, kokie būdai siūlomi?
Kai sveikata tampa liga2009'07
 Ko gero dažnas esate nugirdęs pokalbį kokiame nors prekybos centre vaisių ir daržovių skyriuje apie tikrus, naminius pomidorus, apie tai, kaip jie kvepia, koks viduje raudonas ir puriai sultingas minkštimas. Arba apie obuolius, agurkus, kaimišką dešrą ar močiutės muštą sviestą?
Sveikas, tikras, grynas, švarus maistas? Kai kuriems žmonėms tai tampa esminiu gyvenimo klausimu.
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie sveikos gyvensenos ir atitinkamai apie sveikos mitybos naudą. Tiek populiarioje, tiek mokslinėje literatūroje plačiai rašoma, kad ypač svarbus mūsų sveikatai veiksnys - vartojamo maisto kokybė. Nors dar praėjusiame šimtmetyje mūsų seneliams ar net tėvams svarbiau buvo, ar išvis turės šeima ką valgyti. Šių dienų realijos verčia mąstyti, ar tame maiste, kurį valgome, yra tų maistinių medžiagų, kurių ir turėtų būti. Maiste, kuriam auginti ir gaminti pasitelkiama ne tik gamta, bet ir chemijos, farmacijos pramonė, galima aptikti trąšų, augimo reguliatorių, pesticidų pėdsakų, taip pat maisto priedų, skonio stipriklių, konservantų, ilginančių maisto vartojimo laiką ir galbūt trumpinančių mūsų sveiko gyvenimo laiką. O kur dar neaiški grėsmė, keliama genetiškai modifikuotų organizmų?
Mirtis, kuri dovanoja Gyvenimą2009'05
 Klausimas „Ką liga dovanoja?" gali skambėti mažų mažiausiai neįprastai. Visgi būtent apie tai pasikalbėti susitikau su trimis jaunomis merginomis, kurios serga skirtingomis vėžio formomis: Roberta, Inga ir Egle. Norisi ne tik savo, bet ir jų lūpomis papasakoti apie tai, kokias svarbias dovanas gali padovanoti liga.
Roberta (24 m. farmacininkė): vėžiu sirgo mano mama (ji mirė per 6 mėn.), sirgo sesuo (mirė per 3 mėn.). Aš pati jau 8 operacijas, radioterapiją ir chemoterapiją „perėjau“, gydausi trečius metus.
Inga (28 m. želdinių dizainerė): mano diagnozė - neuroendokrininė smulkialąstė kiaušidžių karcinoma, 2 stadija. Greitai bus metai, kai gydausi.
Eglė (24 m. vadybos ir verslo administravimo studentė): susirgau pernai. Tai buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Ligos simptomų niekada nebuvo, tad ji atėjo labai staiga. Gydytojai pasakė diagnozę ir pradėjau gydytis Santariškėse. Ilga ir varginanti chemoterapija. Tuomet negalvojau, kiek jėgų, kiek ištvermės ir kantrybės prireiks. Sergu rabdomiosarkoma.
Mažo guzelio istorija2009'05
 Priešais mane sėdi per 60 m. amžiaus moteris. Ji pasakoja istoriją, įvykusią prieš 22 metus. Klausausi žodžių ir kartais jaučiu, kad man akyse tvenkiasi ašaros. Bet ji neverkia. Tik šypsosi ir juokauja.
„Kai dešinėje krūtyje liesdama randu kažkokį guzelį, už lango kaitina rugpjūtis. Nekreipiu dėmesio - kada per tuos darbus rasi laiko eiti pas gydytojus? Sausį peršąlu ir taip įsisergu, kad be poliklinikos jau neišsisuksi. Nueinu. Lyg tarp kitko gydytojai pasakau apie guzelį. Ji apčiupinėja ir nieko neaiškindama išrašo siuntimą į onkologinį. Nueinu.
Pirmadienis. Biopsija. Ilga plonytė adata duria į krūtį ir paima mažą gabalėlį. Iš jo bus nustatytas atsakymas - taip ar ne. Atsakymas kitą dieną. Taip ar ne?
Krūties vėžys – šeimos santykių išbandymas2009'05
 Kaip kalbėtis, ką ir kada pasakyti - tai klausimai, iškylantys vyrui ir vaikams, kurie sužino, kad jiems artimiausiai moteriai (žmonai, mamai) nustatytas krūties vėžys. O gal geriau išvis tylėti, niekada neliesti vėžio temos, kad dar labiau neįskaudintum?
Neretai krūties vėžys pirmiausia suprantamas kaip fizinė liga. Visgi, krūties vėžys paliečia ne tik kūną, bet ir psichologinę susirgusios moters bei jos artimųjų savijautą ir veikia emocinį klimatą šeimoje. Vėžio diagnozė moteriai neišvengiamai sukelia daug jausmų: tai ir pasimetimas, ir kaltė, ir didžiulis nerimas dėl ateities, ir neviltis, o kai kada - ir depresija. Šie jausmai vėl apima, kai liga atsinaujina ar kai pradedamas naujas ligos gydymo etapas. Moters savijautą tuo metu veikia ir jos artimųjų: vyro, vaikų, tėvų, nusiteikimas, jų emocinė būsena. Jausmai - užkrečiami. Šeimai ir artimiesiems moters diagnozė dažnai yra nė kiek ne mažiau skausminga. Į konsultaciją su sergančiąja dažnai ateina ir jos vyras - lygiai taip pat sutrikęs, įsitempęs, susirūpinęs dėl ateities. Šiame straipsnyje aptariamos bendravimo šeimoje problemos ir jų sprendimo būdai.
Aš – pojūčių gurmanas!2009'05
 Galbūt straipsnio pavadinimas skamba pretenzingai, tačiau, kaip netrukus paaiškės, pojūčių gurmanu tapti gali ne tik išrinktieji. Pirmas žingsnis - dėmesį atkreipti į tai, ką mano kūnas jaučia čia ir dabar. Pabandysite?
Mokslininkai tvirtina, kad per pojūčius gauname informaciją apie pasaulį, gresiančius pavojus, jie svarbūs bendraujant, o pamąstę giliau suprantame, jog pojūčiai yra tai, kuo mes juntame sensorinę gyvenimo pilnatvę. Mūsų kiekvienos dienos kokybė priklauso nuo pojūčių ir gebėjimo juos priimti. Jei ignoruojame pojūčius, ignoruojame dalį savęs, - juk žmogui jie duoti ne veltui. Vadinasi, pasinerdami į pojūčių pažinimą, priartėjame prie vidinio savęs, o savo dialogą su pasauliu nuspalviname visai kitomis spalvomis ir prasmėmis.
1 2 3 > |
daugiau...
