Hiperkompensacija. Kaip bėgame nuo streso?

Į stresą reaguojame įvairiais būdais ir, kol suprantame, kad tai – streso iššaukta reakcija, galime laiku imtis priemonių stresui savo gyvenime sumažinti. Tačiau kartais mūsų reakcijos į stresą gali būti ne tokios akivaizdžios, nors gali keisti mūsų elgesį ir tai, kaip matome aplinkinius. Tad kas yra hiperkompensacija? Kokiu elgesiu ji pasireiškia? Kaip noras kontroliuoti gali būti mūsų bandymas pabėgti nuo streso? Kaip savyje pastebėti hiperkompensaciją? Ir ką daryti, jei taip elgiasi kitas? Psichologė Genovaitė Petronienė.

Elgiamės priešingai, nei jaučiamės

Hiperkompensacija – tai antroji reakcija į stresą. Praeitame video jau aptarėme pirmąją reakciją “flight”, tad dabar pakalbėsime apie “fight”. Tai reiškia, kad žmogus bando kovoti. Ir norint paaiškinti, kas yra hiperkompensacija, ko gero, labiausiai tiktų posakis – kuo mažesnis vyro ūgis, tuo didesnė jo mašina. Taigi, žmogus elgiasi priešingai, nei jaučiasi. Pavyzdžiui, kuo jaučiasi menkesnis, tuo labiau pučiasi. Hiperkompensacijų yra įvairių rūšių. Čia kaip tik apibūdinau narcisistinę hiperkompensaciją, kai žmogus pateikia save kaip svarbesnį, žiūri į kitus iš aukšto, dėl to, kad pats iš tiesų kaip tik jaučiasi menkesnis.

Kontrolė, dėmesio siekimas ar net kerštas

Gali būti paranojinė kontrolė. Žmogus jaučiasi nesaugus, bet vietoje to, kad pripažintų, jog bijo, jis puola kitus, pavyzdžiui, iškelia pavydo sceną. Gali būti obsesiška kontrolė. Žmogus, kuris negali sukontroliuoti savo laimės, bando kontroliuoti visus aplink – kad būtų padaryti visi darbai, kad viskas būtų atlikta laiku ir panašiai, nors pats iš tiesų jaučiasi įsitempęs. Gali būti dėmesio siekimas. Žmogus jaučiasi šiek tiek nepasitikintis savimi, nežino, ko vertas, tačiau puola į dėmesio centrą, rodo perdėtas emocijas. Vėlgi jaučiasi neramumas jo viduje, kad jis kažką įrodinėja, tačiau jau kitokiu, artistiniu būdu.

Gali būti agresyvumas, melavimas, persekiojimas. Čia jau hiperkompensacija pasireiškia tuo, kad jei jau man skaudėjo, tai padarysiu taip, kad ir tau skaudėtų. Žmogus giliai viduje jaučiasi bejėgiškai, yra patyręs kažkokių labai didelio bejėgiškumo situacijų ir už tai keršija kitiems. Pavyzdžiui, vyras žiūrėjo futbolą, kai žmona grįžo namo, dėl to jis nepastebėjo jos nuotaikos, gal net nepasisveikino, o ji jam sako – šią naktį miegok kitame kambaryje. Tai yra kerštas už tai, kad ji pajuto skausmą, ji nori, kad skaudėtų ir jam. Taigi, nėra taip, kad žmogus, užsiimantis hiperkompensacija, mūsų nekęstų, norėtų mus pažeminti ar kontroliuoti. Jis kaip tik trokšta kažką gauti iš mūsų. Jis jaučiasi blogai. Tiesiog tai pateikia tokiu “apverstu” būdu.

Kaip suprasti, kad mūsų elgesys – hiperkompensacija?

Aišku, iškyla klausimas, kaip savyje aptikti hiperkompensaciją? Kai hiperkompensuojame, jaučiamės stiprūs ir reikšmingi ir ne visuomet suprantame, kad tą darome. Mums atrodo, kad turime kontroliuoti situaciją, kad iš tikrųjų esame geresni už kitus, kad iš tikrųjų turime juos nubausti ir būti kritiški dėl to, kad jie kažką daro ar nedaro. Tačiau norint suprasti, kada mes tai darome, reikėtų paklausti savęs, kokiu mano elgesio bruožu yra skundęsi keletas žmonių. Ką žmonės jau yra apie mane sakę?

Šiaip reikėtų turėti omenyje, kad žmonės sunkiai sako pastabas hiperkompensuotojui, nes bijo aktyvios neigiamos reakcijos. Tiesą sakant hiperkompensuoti nėra taip jau malonu, nes tai yra ganėtinai įtempta būsena. Kai nori įrodinėti savo reikšmingumą, nuolat visus kontoliuoti, nesi atsipalaidavęs ir nesupranti savo tikrųjų jausmų. Tačiau žmonės hiperkompensaciją mažinti pradeda tik tada, kai kiti jau pradeda grasinti juos palikti, darosi nepatenkinti. Tuomet tie žmonės jaučiasi pažeidžiami, tačiau pradeda suprasti, kad galbūt reikia surasti kitą būdą ginti savo pažeidžiamumą.

Kaip reaguoti patiems?

Kai kitas žmogus naudoja hiperkompensaciją, jaučiame, kad jis mus spaudžia, užverčia reikalavimais, kalbomis, tad kaip tuomet reaguoti ir sustabdyti nuo tokios hiperkompensacijos? Reakcija tikrai sudėtinga, faktiškai reikia kovoti. Reikia, sakyti, kad jums sunku palaikyti ryšį, kai tas žmogus kalba tokiu būdu, jog jums norisi, kad ir jus rimtai priimtų. Atkreipkite dėmesį, kad tai ką jūs kalbate, taip pat yra svarbu, prašykite, kad leistų jums pabaigti kalbėti, priminkite, kad ir jūs turite poreikių, kurie taip pat yra reikšmingi. Kartais netgi verta pasakyti, jog matote, kad jus dabar labai spaudžia, bet žinote, kad tas žmogus turi ir šiltą, jautrią dalį. Gali būti, kad hiperkompensuojantis žmogus jus išgirs.