Baimės. Kaip ir kodėl jos mus stabdo?

Net jei sau neprisipažįstame (ką jau kalbėti apie kitus), visi ko nors bijome – nuo aukščio ar auditorijos iki vorų ar nešvarių indų kriauklėje. Vis dėlto, greičiausiai šios baimės jau atrodo tokios natūralios ir neišvengiamos, kad priimame jas ir su jomis susitaikome. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip šios baimės veikia jūsų gyvenimą? Ko baimės verčia jus atsisakyti? Ir kaip gyventumėte, jei jos nekamuotų? Tad kokia iš tiesų yra mūsų baimių anatomija? Kaip jos veikia? Kas už jų slypi? Ir kaip ir kodėl mūsų baimės mus stabdo? Psichologas Dima Kuniskis.

Baimė  – būtina emocija

Baimė – viena iš pagrindinių, bazinių emocijų. Baimė, pyktis – labai dažnai, turbūt dažniausiai išgyvenamos emocijos. Dažniausiai baimės mechanizmas susijęs su informacijos trūkumu. Esame situacijoje, kurioje nežinome, kas mums gali nutikti. Kaip tik nežinia mums sukelia šią stiprią emociją, kuri, tarp kitko, dažnai vadinama neigiama. Vis dėlto, ji reikalinga ir būtina emocija, nors ir nemaloni, nes ji padeda mums pasiruošti pavojingai situacijai ir spręsti, kaip iš jos išeiti.

Bijoti gėda

Galima sakyti, jog baimė yra nepageidautina ir netgi socialiai nepriimtina emocija. Mūsų sociume gyvuoja nuostata, kad baimė – nederama emocija. Tiesa, čia yra šioks toks skirtumas nuo mažens. Mergaitėms baimė atleidžiama, tačiau berniukams sakoma, jog bijoti negalima, gėda, sakoma “tu ne boba, nebijok”. Vėliau, užaugę, savo baimės mes pradedame vengti, ją nuo savęs slėpti. Netgi išsivysto savotiška baimės baimė, kai apskritai neigiame jos buvimą. O ji vis tiek yra ir kažko iš mūsų reikalauja. Šios problemos sprendimas, matyt, yra tas, kad turime pasisukti veidu į baimę, ją pamatyti, suprasti, pamėginti išnagrinėti ir būtent toks baimės matymas gali padėti surasti teisingą situacijos sprendimą.

Baimės gali kilti iš ankstesnių patirčių

Baimė gali būti susijusi ne tik su informacijos trūkumu. Baimė gali būti susijusi ir su mūsų patirtimi. Tai yra, mes kažkada išgyvenome kažkokią nemalonią situaciją, patyrėme kažką negero ir ateityje mes tiesiog vėl bijome papulti į panašią situaciją. Dar vienas baimės šaltinis gali būti baimė prarasti tą gerą padėtį, kurioje esame. Galime jaustis visai laimingi, tačiau kartu bijoti, kad ši mūsų laiminga situacija kažkada gali pasibaigti. Tokiu būdu tiesiog netenkame galimybės pilnai išgyventi savo laimę.

Mirties baimė ir jos veidai

Kalbant apie konkrečias baimes, pirmiausia, turbūt, galima paminėti vieną pagrindinių, bazinių baimių – mirties baimę. Ši baimė, kaip dingimo, baigtinumo baimė, mus dažnai lydi ir pasireiškia kokių nors kitų baimių pavidalu. Pavyzdžiui, už kančios ar ligos baimės dažnai gali stovėti mirties baimė. Netgi kažkokios nežinomos situacijos baimė taip pat tarsi šešėlį už savęs gali slėpti mirties baimę. Šį dalyką suprasti padėti gali mūsų baimių analizavimas ir supratimas to, kad susiduriame būtent su mirties baime. Tai gali mums padėti geriau išgyventi šią situaciją ir ją priimti, nes toks gyvenimo įvykis kaip mirtis, yra neišvengiamas ir mes turime jį tiesiog priimti kaip faktą, kuris kada nors įvyks.

Vertinimo baimė

Taip pat yra įvairių situacinių baimių, pavyzdžiui, įvertinimo baimė. Ji pasireiškia egzaminų atveju. Taip pat ji gali pasireikšti ir tuomet, kai mums reikia stoti prieš auditoriją, arba net kai sėdime klausytojų tarpe ir turime klausimą, kurį norėtume užduoti, bet nedrįstame. Bijome, kad mūsų klausimas gali būti įvertintas kaip klaidingas, kvailas ir tai, pavyzdžiui, gali atsliepti mūsų statusui. Iš esmės už tokios baimės stovi netikrumas, nepasitikėjimas savimi, žemas savęs įvertinimas. To supratimas mums gali padėti įveikti tokią nemalonią baimę.