Ar verta ieškoti pažinčių internetu?

Šiais laikais, kai visas pasaulis virtualėja, nesunku prarasti gyvo bendravimo įgūdžius. Sėdėdami prie kompiuterio klaviatūros turime galimybę pateikti save tokius, kokius norime, arba nutraukti pokalbį tada, kada norime. Vis dėlto bendravimas internetu tampa vis didesne mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau kaip su meile? Ar verta ieškoti pažinčių internetu? Ar virtualiai bendraujant įmanoma sukurti tikrą ir gilų ryšį? Psichologė Karolina Bajoriūnienė.

Ar verta ieškoti pažinčių internetu?

Kaip psichologei norėtųsi prisikabinti prie žodžio „ar verta“. Jei jūsų tikslas, kodėl norite ieškoti pažinčių internetu – sutikti žmogų, turėti gilų ryšį ir turėti partnerį, galbūt net ir paskutinį, jei toks yra jūsų sprendimas, bet kokie būdai tam yra tikrai verti. Man regis, klausimas „verta, ar ne“ susiformuoja dėl didelio vartotojiškumo.

Gilus ryšys kainuoja

Šiais laikais tai – didelė rykštė. Atrodo, jog pasirinkimas yra didelis ir platus. Galime „užsisukti“ darbe, kokiuose nors užsiėmimuose, susitikimuose, būreliuose, kurie anksčiau buvo vaikams, o dabar ir suaugusieji lanko daug būrelių. Visame tame lengva pamesti suvokimą, kad, vis dėlto, jei norime kažko gilaus ir tikro, tam reikia laiko bei mūsų pastangų, reikia įdirbio ir investicijos į tai.

Šiais laikais visko norisi labai greitai. Kaip ir bet koks verslas, jei jis yra legalus, iš karto neatneš didelio pelno. Tokių dalykų paparastai nebūna. Taigi su santykiais yra taip pat. Gilus ir tikras ryšys kainuoja. O to kaina – jūsų pastangos. Tai yra, tiek, kiek įdėjote pastangų, proporcingai galite tikėtis ir rezultato. Geri santykiai, tikras ryšys nėra mana, krentanti iš dangaus, kad ir kaip mes norėtume, kad taip būtų.

Ar įmanoma internetu sukurti artimą ryšį?

Toks įspūdis gali susidaryti iš pat pradžių, kai viskas paprasta ir lengva. Tačiau ką mes darome toliau? Ar įmanoma šiais laikais, kai visi bėga, turi daugybę interesų, sustoti ir bandyti išsamiai bendrauti, ieškoti pažinčių internetu? Tarp kitko, kai žmonės vienas kito nemato, bet jaučia tam tikrą ryšį, jaučia, kad gali ir leidžia sau paatvirauti, ryšys gali būti netgi dar tvirtesnis, nei kad susitikus bare, kavinėje ar esant kokiai nors progai. Jei iš pat pradžių atvirai einame į santykį, pasakojame, dalinamės, kuriame kontaktą ir ryšį, tik tuomet pažindinamės su kūnu. Tai yra, kaip žmogus kvepia, kaip juda, koks jo balso tembras.

Nežinome, kas kitame laido gale

Jei tai susirašinėjimas, ryšys per bendravimą susikuria šiek tiek aukštesniame lygyje ir gali netgi užgimti simpatija. Tik. šiuo atveju, būtent dėl to, kad gali užgimti simpatija, įsitraukimas į ryšį, pripratimas prie jo, tam tikra priklausomybė, norėtųsi uždėti tam tikrą pavojaus ženklą. Niekuomet nežinome, kas yra kitame laido gale. Jei jaučiame ryšį, įsitraukimą, turbūt, kad amžiams to palikti tikrai nevertėtų. Reikėtų turėti galvoje, kad kurią nors dieną tas žmogus gali apskritai nebeprisijungti. Palikti santykio nutraukimo netikėtumo galimybę. Tačiau tai nereiškia, kad neturime bandyti. Taigi – ar verta? Turbūt kiekvienas turėtų atsakyti pats sau.