Reklama

     
 
Žurnalas „Aš ir psichologija“

Naujausiame numeryje:

AŠ ASMENYBĖ

Pereinant į kitą erdvę...

Interviu su dailininke Agne Jonkute

AŠ DIRBU

Koks jūsų karjeros inkaras?

Vilija Stanišauskienė

Naujausiame numeryje:

MES TĖVAI

Kai tėvai nori auklėti skirtingai

Kristina Augustinaitė

AŠ IR TU

Skambus „taip“ žodžiui „ne“

Greta Lietuvninkaitė

Pažinti antrąją pusę

Kamilė Mažvilaitė

Naujausiame numeryje:

AŠ ATRANDU SAVE

Drovumas

Birutė Černiūtė-Petraitienė

Vaiko netektis: per neviltį prasmės link

Elona Ilgiuvienė

Dar kartą apie uodegas

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

Naujausiame numeryje:

PSICHOLOGO DIENORAŠTIS

Siaubinga laisvė

Timas Petraitis

AŠ IR PASAULIS

Daktaras Google: pasitikėti ar vertinti kritiškai?

Gerda Liesienė

Naujausiame numeryje:

POŽIŪRIS

Vaikų religinis auklėjimas

Sikstas Ridzevičius

KŪNAS IR SIELA

Ant subjektyvumo ir objektyvumo ribos

Interviu su stilistais Andriumi ir Ieva Mašauskais

Naujausiame numeryje:

IDOMIOS ISTORIJOS

Auksinės žuvelės stebuklai - Milda Palilionytė

AŠ KELIAUJU

Į Siciliją – saulės, skonio, istorijos - Gerda Liesienė

NE PSICHOLOGAS

Apie silpnus vyrus - Valdas Kilpys

Naujo numerio virselis

Naujienų prenumerata RSS būdu

KAS NAUJO

Vientisumas

2014-04-09 00:03


EgidijaKartais įdomu būna matyti, kaip nuvingiuoja pokalbis. Pradedi šnekučiuotis su draugu ar drauge viena tema, paskui peršoki visai prie kitų dalykų, atrodo, visai nesisiejančių su tuo, apie ką buvo kalbama pradžioje. O visgi kai stabteli ir pabandai susekti, kaip susidarė asociacijų grandinė, supranti, kad peršokta ne šiaip sau. Mintys susiveja į loginę grandinę ir sukuria netikėtą temų bangavimą.

Panašiai, turbūt, rutuliojasi ne tik mūsų pokalbiai, bet ir situacijos, potyriai. Galbūt jei itin stipriai susitelktume iružaštrintume savo suvokimą, pavyktų užčiuopti ir apskritai gyvenimo įvykių bei prasmių grandinę. Tik kažin ar ji yra viena, tikriausiai susipynusios bent kelios, o gal daugybė. Tada, manau, išryškėtų, kaip visgi maži dalykai susiję su dideliais. Nukreiptas žvilgsnis, sąžiningas atsakymas, laiku padaryta pauzė, valios pastanga, sau pačiam skirta šypsena – ir tokie maži dalykai sukelia „drugelio efektą“ – priveda prie esminių mūsų gyvenimo įvykių.

Improvizuokime!

2014-02-25 20:06


„Tu tiesiog atsipalaiduok ir improvizuok“, – sakom vienas kitam, kai jaučiamės užstrigę vietoje arba per daug prisirišam prie taisyklių, griežtos logikos. Improvizacija dažnai mums atrodo lengvas žaidimas, emocijų pliūpsnis, flirtas su gyvenimu.

Kaip tik neseniai žiūrėjau dokumentinį filmą apie garsųjį džiazo ir klasikinės muzikos atlikėją, improvizacijos meistrą Keithą Jarettą. Žinote, ką jis sako apie improvizacijos meną? „Iš tiesų improvizuoji tik tada, kai būni ypač susitelkęs kiekvieną akimirką, kai pasitelkęs savo meistriškumą perteiki tai, kas vyksta čia ir dabar, kad ir kaip netikėta tai būtų.“ Dar muzikantas sako, kad improvizuoti išmoko grodamas klasikinę muziką. Taigi, panašu, kad improvizuojant būtina pusiausvyra – meistriškumo ir spontaniškumo, struktūros ir atvirumo.

DISKUSIJA - Gydantys žodžiai.

2014-02-18 10:30


Zodziai-  Ar knygos gali gydyti?

-  Kokios knygos, tekstai, perskaitytos mintys mus labiausiai paveikia, įkvepia?

-  Ar facebooke rašomos mintys taip pat gali veikti gydančiai? O gal tai tik trumpalaikiai iliuziniai įkvėpimo blyksniai?

Apie tai ir ne tik padiskutuosime šį šeštadienį Knygų mugėje. Taigi, vasario 22 d., 16 val. konferencijų salėje 3.1 vyks žurnalo „Aš ir psichologija“ organizuojama diskusija „Biblioterapija: nuo klasikos iki facebook'o“.

Diskusijoje dalyvaus ir apie gydančius tekstus kalbės: kūrybinio rašymo specialistė Aldona Steponavičiūtė, psichologai-psichoterapeutai Genovaitė Petronienė, Timas Petraitis. Renginį ves „Aš ir psichologijos“ vyr. redaktorė Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė.

Labai visus kviečiam!

 

1 2 3 ... 24 25 26 >

Psichologiniai tyrimai
Naujausių psichologinių tyrimų prenumerata RSS būdu

2011-08-01

Sjogreno sindromas

Mokslą populiarinančiame žurnale (tokiame kaip šis, kurį dabar skaitote) turėtumėte rasti naujų sąvokų, sužinoti naujų dalykų. Prisipažinsiu, apie Sjogreno sindromą ir pats sužinojau tik prieš kelias dienas. Žmonės, kuriems būdingas šis sindromas, nesugeba... verkti. Tai toks imuninės sistemos sutrikimas, kai prasčiau gaminamos seilės bei ašaros. Ir kas iš to? Pasirodo, tiriamieji, kuriems būdingas šis sindromas, daug sunkiau atpažįsta savo emocijas ir skundžiasi prastesne gyvenimo kokybe nei kontrolinės grupės tiriamieji. Taigi, ašaros padeda išreikšti emocijas, jas atpažinti ir, aišku, gyventi kokybiškiau.

N. Dimple, Inability to cry in patients with Sjogrens syndrome affect emotional and mental well-being, European League Against Rheumatism, 2011. Internete: http://www.sciencedaily.com/releases/2011/05/110526064757.htm.


   
n_4


 
Gyvenime ne tiek svarbu gauti geras kortas, kiek gerai sužaisti gavus prastas kortas.
- Robert Louis Stevenson
   
 Paieška svetainėje
   
 
 
     
 Paskutiniai skaityti straipsniai
   
   
     
 Populiariausi straipsniai šį mėnesį
   
   
     
  2013 m. liepos mėn. „Aš ir psichologija“ numeryje mėgavausi šiuo straipsniu:
   
 
„Pravėrusi duris patenku į kitą realybę“ - interviu su fotografe Viktorija Vaišvilaite-Skirutiene
„Klausiate – atsakome“ - Saulius Jovaišas
„Tėvų griežtumas: kas veikia, o kas ne?“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Būk čia ir dabar!“ - Sikstas Ridzevičius
„Laiminga dabartis“ - Aldona Steponavičiūtė
„Vaikiško džiaugsmo paslaptys“ - Greta Lietuvninkaitė
„Žaidžiame prasmę“ - Pokalbis su Jurijumi Micharevu
„Kaip tampama suaugusiuoju?“ - Timas Petraitis
„Prisirišti negalima paleisti“ - Asta Buitkutė
„Apie traukos dėsnius“ - Dalia Bagdžiūnaitė
„Kas labiau linkęs į neištikimybę?“ - Milda Pajarskaitė
„Širdis, diriguojanti orkestrui“ - Paulius Sluškonis
„Grožio randai“ - Aistė Griškonytė
Kankliškoji naujiena“ - Interviu su Kristina Kupryte
„Netikėtos dovanos“ - Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė
„Lagaminas į Maroką“ - Dainius Kinderis
„Gyvenimo gurmanai“ - Kęstutis Navakas
 
     

pirktuvė.lt - stalo žaidimai, pokerio žetonai, pokerio kortos, galvosūkiai, žurnalai