Koks traukinys šiuo metu vis pralekia Jūsų gyvenime?

Kurį laiką gyvenau Vankuveryje, Kanadoje. Dažnai eidavau pasivaikščioti prie vandenyno, o palei pat pakrantę siaurais geležinkelio bėgiais du kartus per dieną pravažiuodavo senovinis traukinys. Tiksliai nežinau, koks buvo jo maršrutas, bet įsivaizduodavau, kad jis važiuoja per visą Kanadą iki pat Aliaskos. Vieną kartą netikėtai kilo mintis, o jeigu tiesiog čia ir dabar, viską palikusi, įsėsčiau į šį traukinį ir leisčiausi į nuotykių kupiną kelionę į nežinomybę? Ši idėja mane labai stipriai paveikė - pajutau burnoje tikros laisvės skonį...

Manau, kad nors kartą gyvenime verta iš tiesų tai padaryti - spontaniškai įsėsti į traukinį ir leistis į nežinomybę (traukinys čia, žinoma, metafora). Svarbu taip pasielgti ne tik mintyse ar vaizduotėje, o atlikti konkretų veiksmą - iš tikrųjų padaryti gyvenime kūrybingą posūkį.

Koks traukinys šiuo metu vis pralekia Jūsų gyvenime? Galbūt pats laikas iš tiesų atsiverti meilei ir nebijoti jos ieškoti (straipsnis „Kaip susirasti normalų vyrą?“)? Galbūt metas į savo ligą pažiūrėti kitaip (straipsnis „Kaip sužinome, kad sergame“)? O gal vertėtų nusikratyti kasdienybės pančius, išlaisvinti savo įkvėpimą ir padaryti ne vieną, o daug mažų kūrybiškų posūkių savo gyvenime (straipsnis „Kūrybiškumas: įžymybių pamokos“, testas „Kaip išlaisvinti savo kūrybingumą?“)?

Gražios Jums kelionės!

Su linkėjimais
Egidija

Klausiame-atsakome

Mūsų žurnalo rubrikoje „Aš dirbu“ atsirado nauja skiltis, kuri vadinasi „Klausiate-atsakome“. Joje ugdomojo vadovavimo specialistas Saulius Jovaišas atsako į skaitytojų klausimus darbo ir karjeros tema.

Savo klausimus Sauliui galite siųsti el. paštu saulius.jovaisas@asirpsichologija.lt.

daugiau... | Komentarai: 0

Kada labiausiai jaučiate, kad gyvenate?

Tuomet man buvo maždaug aštuoneri. Kartu su tėvais ir seserimi važiavom grįždami iš kelionės. Prisimenu, kaip žiūrėjau pro automobilio langą į sparčiai lekiančius vaizdus ir į savo atvaizdą stikle. Kaip ir nieko ypatingo nevyko, bet man atrodo, jog tą akimirką iš tikrųjų supratau, kad esu. Visa savo esybe suvokiau, kad tai, kas dabar vyksta, ir yra mano gyvenimas! Žinoma, galbūt būtų buvę sunku man, aštuonmetei, tai išreikšti žodžiais, bet visam gyvenimui įsirėžė būties patyrimo jausmas. Nuo to laiko kaskart, kai šis jausmas apima, labiausiai jaučiu, kad gyvenu.

Toks yra mano atsakymas į šio mėnesio klausimą, į kurį atsako ir keletas žurnalo autorių bei pašnekovų. „Kada labiausiai jaučiate, kad gyvenate?"- klausiame ne be priežasties. Numerio tema - jautrumas. Daugelis sutaria, kad būtent ši savybė leidžia pajusti gyvenimo įvairiapusiškumą, pačią gyvastį. Todėl šios rubrikos straipsniuose analizuojame, ką reiškia būti jautriu žmogumi. Na, o norintys sužinoti, ar patys priklauso jautriajam žmonijos penktadaliui, galės atlikti specialiai tam parengtą testą. Taigi, gyvumo ir temų įvairumo šiam numeriui tikrai netrūksta. Balandis gi - pavasario vidurys. Kaip kitaip?

Vienas mano pažįstamas dailininkas ant savo studijos durų pasikabino užrašą „Čia vyksta gyvenimas“. Tiesa, užrašas - lotyniškas. „Lotyniškai todėl, kad šie žodžiai skirti labiau man pačiam, o ne kitiems, kad nepamirščiau...“ - paaiškino jis. Daugeliui mūsų verta sau tai priminti, ar ne?

Nepalaužiamieji

Vieniems tenka didesnės streso porcijos, kitiems - mažesnės. Visgi, net ir patirdami tiek pat streso, vieni jį sėkmingai atlaiko ir toliau sveikai gyvena, o kiti - palūžta. Skandinavų psichologai nusprendė patyrinėti, kokios žmogaus savybės nulemia psichologinį atsparumą darbe, kada „nepakeliamas“ stresas kyla dėl tarpusavio santykių nesklandumų ir prasto psichologinio klimato įmonėje. Atliktas kokybinis tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog „nepalaužiamieji“ sugeba pažvelgti plačiau ir matyti ne tik dabartinę situaciją, kitaip tariant, mato didesnį paveikslą. Todėl jie nesusikoncentruoja tik į probleminę situaciją. Jie sugeba įvertinti, kada situacija priklauso nuo jų, o kada - ne. Matydami, kad situaciją gali pakeisti į gerąją pusę, jie veikia neatidėliodami, o kai situacijos pagerėjimas nuo jų nepriklauso, „nepalaužiameji“ sugeba be sąžinės graužimo tiesiog atsiriboti ir dėl visokių „neteisybių“ nesukti galvos.

G. Gustafsson, G. Strandberg, Meanings of staying healthy in a context where others develop burnout - phenomenological-hermeneutic interpretation of healthcare personnel's narratives, Scandinavian Journal of Caring Sciences, Vol. 23, Issue 3, p. 456-464, 2009.